KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Jurelionis
Mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad biurų pastatuose, kurie vėdinami prasčiau, žmonės serga dažniau. Tas pats galioja ir namams bei butams. Šiandieninės pandemijos akivaizdoje, siekiant likti sveikiems bei nesukelti pavojaus kitiems norime paraginti daugiau dėmesio skirti patalpų vėdinimui ir atkreipti dėmesį į būdą, kuriuo jos yra vėdinamos. Tai darant neteisingai, rizika užsikrėsti kaip tik gali padidėti.
Pirmiausia reikia suprasti kaip virusas sklinda oru. Pirmas kelias – lašeliai, kurių dydis yra iki 10 mikronų, sklinda 1-2 metrų atstumu nuo infekuoto žmogaus jam kosint arba čiaudint. Šie lašeliai nusėda ant paviršių, kuriuos prilietę ir vėliau veidą (akis, nosį arba burną) neplautomis rankomis palietę žmonės gali užsikrėsti virusine infekcija. Stovėdami arčiau kaip per 2 metrus žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai, įkvėpdami šiuos lašelius.
Antras kelias – įkvepiant smulkesnius (iki 5 mikronų) lašelius, kurie ore gali pleventi valandas ir gali keliauti didelius atstumus. Itin smulkūs lašeliai išgaruoja per milisekundes ir yra mažai pavojingi viruso plitimo atžvilgiu.
Tad labai svarbu užtikrinti, kad esant patalpoje oras pasikeistų kuo greičiau ir sumažintų tikimybę užsikrėsti.
Europos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijų federacijos (ang. – Federation of European Heating, Ventilation and Air Conditioning Associations, REHVA) specialistai paskelbė rekomendacijas ir pastebėjimus pastatų priežiūrai – kaip apriboti COVID-19 plitimą, į kuriuos tikrai verta atsižvelgti.
Be standartinių dezinfekcijos ir higienos priemonių, REHVA federacija siūlo imtis veiksmų, kad sumažinti koronaviruso visuomeniniuose pastatuose:
Esant žemesniam oro drėgniui, smulkios dalelės išgaruoja greičiau, tačiau žmogaus nosies gleivinė yra jautresnė infekcijoms prie 10-20% santykinio drėgnio. Tad drėkinimas bent iki 30 % santykinio drėgnio gali būti naudingas. Tačiau nuo kovo mėnesio pastatuose Europoje santykinis drėgnis tikrai bus didesnis nei ši riba, tad papildomas drėkinimas nepadės. Galima teigti, kad šildymo ar vėsinimo sistemų veikimo keisti nereikia, tai neturi įtakos viruso plitimui.
Tas pats žinoma galioja oro sistemoms su oro recirkuliacija. Įprastinės sistemos gali leisti dalį oro recirkuliuoti, t.y. grąžinti į patalpą esant mažam patalpų užimtumui. Šis energijos taupymo būdas yra netinkamas šiuo periodu.
Greta visko verta paminėti, kad tik nedaugelis visuomeninių pastatų Europoje turi įdiegtas vėdinimo sistemas, kurios grįstos kryptingo oro srauto suformavimu (iš apačios į viršų). Šios sistemos užtikrina mažesnes galimybes mikrobiologiniams teršalams plisti nuo žmogaus žmogui.
Visgi daugelyje pastatų veikia taip vadinamosios sumaišomojo vėdinimo (angl. mixing ventilation) sistemos. Šių sistemų veikimas pagrįstas tuo, kad tiekiamas švarus oras į patalpas turi suformuoti tokius oro srautus, kad oro teršalai būtų atskiesti visame patalpos tūryje.