Po Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) tūkstančiai lietuvių pasitraukė į Vakarų Europą. Dalis karo pabėgėlių, po laikino gyvenimo perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Svarbiausia lietuvių išeivijos telkimosi vieta tapo Čikaga. Čia „dipukų“ karta kūrė bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, puoselėjo lietuvišką tapatybę bei meninę tradiciją, steigė mokyklas, kultūros centrus ir religines institucijas. Lietuvių bendruomenei statyti ir lietuvių architektų projektuoti pastatai ne tik atliko praktinę funkciją, bet ir tapo lietuviškos tapatybės simboliais.
Projektą įgyvendino Vaidas Petrulis, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Marius Ivaškevičius, Justas Kardoka, Jurga Vitkuvienė, Ingrida Lipnickytė-Povilaitienė, Inga Leonavičienė.
Projektas finansuojamas 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis
Kultūros centro ir vienuolyno kompleksas, tuometinėje spaudoje vadintas „jėzuitų pilimi“, buvo viena didžiausių ir ambicingiausių lietuvių statybinių iniciatyvų JAV. Jį sudaro trys skirtingu laiku pastatyti ir į vieną architektūrinį kompleksą sujungti korpusai: Jaunimo centras (1956–1957), jėzuitų koplyčia su vienuolynu (1957–1959), suprojektuoti architekto Jono Kovalskio-Kovos ir inžinieriaus Juozo Augustinavičiaus, ir centrinis jungiamasis korpusas (1968–1973), kurio projektą parengė architektas Jonas Mulokas.
Pagrindiniai Lietuvių jaunimo centro įkūrimo iniciatoriai buvo lietuviai tėvai jėzuitai. 1948 m. jie įsikūrė Čikagoje ir, gavę ordino vadovybės pritarimą, subūrė tremtyje veikusią Lietuvos viceprovinciją. Nuo pat pradžios jėzuitai aktyviai įsitraukė į jaunimo ugdymą: įkūrė lituanistinę mokyklą, rūpinosi jaunimo vasaros stovyklomis, kun. Juozas Vaišnys globojo skautus, o kun. Jonas Borevičius – jaunuosius ateitininkus. Augant iniciatyvų mastui ir telkiantis vis platesniam organizacijų ratui, nuspręsta statyti atskirą, jėzuitų veiklai pritaikytą pastatą.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (angl. Nativity of the Blessed Virgin Mary Church) – vienas ryškiausių lietuvių sakralinės architektūros pavyzdžių JAV, pastatytas 1953–1957 m. lietuvių bendruomenės iniciatyva. Architektūroje derinamos modernios konstrukcijos ir liaudies motyvai, ypač koplytstulpių formos; projekto autorius – architektas ir inžinierius Jonas Mulokas. Interjerą kūrė Vytautas Kazimieras Jonynas, o atskirus bažnyčią puošiančius meno kūrinius – Kazimieras Žoromskis, Vytautas Kašuba, Ramojus Mozoliauskas, sesuo Mercedes (Marija Mickevičiūtė) ir Adolfas Valeška; bažnyčios rangovas – inžinierius Antanas Rudis.
Virtualioje šio pastato kopijoje lankytojai galės apžiūrėti interjerą, susipažinti su bažnyčios statybos istorija, išklausyti interviu su Čikagos lietuvių bendruomenės nariais, pristatančiais bažnyčios ir jos aplinkos istoriją bei šiuolaikinį gyvenimą, taip pat dalyvauti pažintiniame žaidime.
Lietuvių katalikų spaudos centras
Lietuvių katalikų spaudos centras buvo pastatytas marijonų vienuolijos pastangomis kartu su nauju vienuolyno pastatu. Marijonų vienuolyno korpuse buvo įrengta biblioteka, susirinkimų kambariai ir koplyčia, kuri yra viena puošniausių JAV lietuvių pastatytų sakralinės paskirties erdvių. Šalia vienuolyno iškilo atskiras, modernus katalikų spaudos centro pastatas. 1957 m. baigtą statyti kompleksą suprojektavo architektai Jonas ir Bronė Kovalskiai, o statybos darbus atliko inžinieriaus Juozo Augustinavičiaus vadovaujama bendrovė „Neris“.
Spaudos centre veikė moderni spaustuvė ir redakcija, leidusi ilgiausiai pasaulyje be pertraukų einantį lietuvišką laikraštį „Draugas“ bei kitus leidinius. Po statybų laikraštyje „Draugas“, pristatant naująjį kompleksą, rašyta, kad tai „vienas iš moderniškiausių ir higieniškiausių pastatų spaustuvės reikalams Čikagoje“. Spaudos centro statyba įkūnijo lietuvių bendruomenės įsitikinimą, kad tautiniam identitetui išlaikyti ypač svarbus yra laisvas, viso pasaulio lietuvių bendruomenę pasiekiantis žodis.
