– Kokie yra pagrindiniai argumentai, pristatantys investicijas į darnumą kaip būtinybę, net jei tai trumpuoju laikotarpiu reiškia didesnes išlaidas?
– Visų pirma, investicijos į darnumą lemia mažesnį poveikį aplinkai. Darnumo ir žiedinės ekonomikos principai skatina naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir sumažinti atliekų kiekį, naudoti perdirbamas ir ekologiškas medžiagas. Taip pat turėtumėme didinti energetinį efektyvumą, mažinti energijos sąnaudas. Nors tam reikia investuoti į naujas technologijas, bet tai gali reikšti mažesnes sąskaitas už energiją, mažesnę priklausomybę nuo neatsinaujinančių energijos šaltinių kainų svyravimų.
Visa tai gali duoti ilgalaikę ekonominę naudą, pasiekiamą per energijos taupymą, išteklių efektyvumą, ilgaamžišką infrastruktūrą ir sumažintą eksploatacijos bei atliekų tvarkymo kainą.
Galiausiai, visuomenė tampa vis sąmoningesnė dėl įmonių daromos įtakos aplinkai ir socialinės atsakomybės. Tvarus verslas visuomenės akyse laikomas socialiai atsakingu verslu, turintis konkurencinį pranašumą rinkoje ir gerus santykius su vyriausybinėmis organizacijomis bei vietos bendruomenėmis. Tačiau svarbu, kad įmonės tai darytų nuoširdžiai.
– Ar tiesia, kad laikantis darnumo principų, dar tik projektuojant pastatą, jau galvojama apie jo eksploatacijos pabaigą? Kokia to nauda?
– Projektuojant pastatus svarbu galvoti ne tik apie statybinių medžiagų pasirinkimą ir naudojimą statybos proceso metu, bet ir jų panaudojimą po pastato eksploatacijos laikotarpio arba nugriovimo. Tai yra dalis darnaus vystymosi koncepcijos, kuri siekia sumažinti statybinių medžiagų atliekų kiekį ir jų neigiamą poveikį aplinkai.
Jei pradėtume nuo projektavimo stadijos, jau šiame etape mes galime įvertinti pastato tvarumą. Taikant gyvavimo ciklo analizę (angl. life cycle assessment (LCA)) mes galime parinkti mažiausiai taršias medžiagų alternatyvas ankstyvosiose pastato projektavimo stadijose ir analizuoti pastatą viso jo gyvavimo ciklo metu. Turint pastato skaitmeninį modelį ir analizuojant jį specialiomis programomis, mes galime identifikuoti, kurie konstrukciniai elementai yra taršiausi ir ieškoti geresnių alternatyvų.
Jei kalbame apie statybinių medžiagų ar elementų panaudojimą pasibaigus pastato eksploatacijai, tai čia jau kalbame apie žeidinės ekonomikos principų taikymą statyboje. Taip, jau projektavimo stadijoje mes turėtume galvoti apie statybinių medžiagų, įvairių pastato elementų antrinį panaudojimą, nes taip taupomi medžiagų ir energetiniai ištekliai.
Šiuo metu, pasauliniu mastu, tik apie 40 proc. statybos ir griovimo atliekų yra pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos, o likę 60 proc. – nukreipiami į sąvartynus. Taikant žiedinės ekonomikos principus galime užtikrinti tvarumą ir ekonominę naudą. Remiantis pasaulinio ekonomikos forumo duomenimis, statybos sektoriuje priėmus žiedinės ekonomikos principus, dėl pagerėjusio našumo per metus būtų galima sutaupyti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių.
Pastatus svarbu projektuoti remiantis bent viena iš žiedinės ekonomikos strategijų, tokių, kaip projektavimas su galimybe išmontuoti, modulinis projektavimas, pakartotinai panaudojamų ir perdirbamų medžiagų identifikavimas ir projektavimas su galimybe atlikti pakartotinę gamybą.
– Įmonėse jau atsiranda išskiriamo anglies dioksido (CO2) skaičiuotojų etatai ir ieškoma, kaip vykdyti statybas, kad jos paliktų kuo mažesnį pėdsaką. Kokių veiksmų tam imamasi?
– Vis daugiau Lietuvoje esančių įmonių steigia naujus tvarios statybos inžinierių ar aplinkosaugos specialistų etatus. Šie specialistai atlieka išsamius CO2 emisijų skaičiavimus ir stebi statybų proceso poveikį aplinkai, padeda identifikuoti pagrindinius CO2 šaltinius ir siūlo priemones emisijų mažinimui, efektyviam energijos naudojimui ir atliekų valdymui. Daugiausiai tai – tarptautinio kapitalo įmonės, kurių strategijose ir misijose yra identifikuojamas tvarumas ir tai nėra vykdoma tik teoriniame lygmenyje. Labai džiugu, kad tarp šių specialistų yra ir mūsų KTU SAF magistrantūros programos Darnūs ir energetiškai efektyvūs pastatai absolventai.
Norisi paminėti, kad Lietuvos mastu matomas didesnis statybines medžiagas gaminančių įmonių susidomėjimas aplinkosauginėmis produktų deklaracijomis (angl. environmental product declaration (EPD)). Lietuvos įmonės, kurios dirba Skandinavijos ar Vakarų Europos rinkose privalėjo sukurti savo gaminamų produktų aplinkosaugines produktų deklaracijas (APD). APD – tai gyvavimo ciklo analize paremtas dokumentas, kuris susumuoja aplinkosauginį produkto pėdsaką, nuo žaliavos gavybos iki gyvavimo pabaigos, įskaitant ir gamybą. Tik reikėtų neapsigauti – produktas turintis tokią deklaraciją nėra savaime tvaresnis. Norint pasirinkti tvariausią variantą – turime lyginti skirtingų produktų APD duomenis.
– Kokių specialių žinių reikia statybos inžinieriams ar užsakovams, kad statomi pastatai būtų darnūs?
– Labai svarbu visiems kalbėti „viena kalba“. Pirmiausia, reikia išmanyti darnaus vystymosi principus, tikslus ir suvokti, kad lygiavertis dėmesys turi būti skiriamas aplinkosauginiams, ekonominiams ir socialiniams aspektams. Tik tuomet turime darnumą.
Praktikoje svarbu suprasti tvaraus projektavimo ir procesų valdymo aspektus: taikyti gyvavimo ciklo analizės metodus viso pastato gyvavimo ciklo metu, pasirinkti statybines medžiagas atsižvelgiant į aplinkosaugines produktų deklaracijas. Ne mažiau svarbu žinoti apie žaliųjų pastatų vertinimo metodikas, tokias kaip BREEAM, LEED ir rinktis pastatus savo gyvenimui ar veiklai turinčius aukščiausius įvertinimus. Taip pat, suprasti energinio efektyvumo principus ir atsinaujinančios energijos naudojimo galimybes.
Kalbant apie nekilnojamojo turto vystytojus ir jų naudotojus, reikia suprasti, kad geras patalpų mikroklimatas didina darbuotojų darbingumą ir mažina išlaidas dėl nedidelio nedarbingumo lapelių kiekio, nepatiriama „ligoto pastato“ sindromo simptomų.
Nors darnūs pastatai gali turėti didesnes pirmines investicijas dėl naudojamų naujų technologijų ir medžiagų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokie pastatai turės ir didesnę nekilnojamojo turto vertę.
– Kaip įgyjamos šios žinios ir gebėjimai? Kokia yra universiteto reikšmė tokių ateities specialistų ugdyme?
– Bakalauro studijose, jau pirmame kurse visi KTU studentai gali pasirinkti studijų dalyką Darnus vystymasis, kuriame plačiai nagrinėjami darnumo principai. Darnumo klausimai vienu ar kitu aspektu analizuojami daugumoje Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) studijų dalykų ir visų studijų programų baigiamuose darbuose.
Gilinti žinias galima magistrantūros programoje Darnūs ir energetiškai efektyvūs pastatai, kuri apima visus paminėtus aspektus: tai ir darnių pastatų ir miestų samprata, GCA skaičiavimai, APD, pastatų energijos sąnaudų modeliavimas, pastatų mikroklimato vertinimas ir projektavimas, tvari vandentvarka, atliekų tvarkymas ir dar daugiau.
Įgūdžių lavinimui pasitelkiamos realios verslo situacijos, pavyzdžiui Produkto vystymo projekto studijų dalyke, šiemet SAF studentai, kartu su Informatikos, Elektros ir elektronikos fakultetų studentais komandose dirbo prie UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „Peikko Lietuva“ pasiūlytų temų, kuriomis siekiama užtikrinti statybinių atliekų darnų tvarkymą. Studentams paskaitas apie darnumą, GCA taikymą, BREEAM, LEED ar APD skaito statybos įmonių atstovai, savo srities specialistai. Ypatingai smagu, kai skaityti paskaitų sugrįžta mūsų alumnai.
Fakulteto mokslininkai dalyvaudami įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kartu su užsienio partneriais organizuoja dirbtuves ir seminarus, į kuriuos gali prisijungti visi norintys: tiek esami, tiek buvę studentai, tiek darnumu ir skaitmenizacija besidomintys įmonių atstovai ir aktyvūs miesto ir šalies bendruomenių nariai.
– O kaip su jau anksčiau studijas baigusiais inžinerijos specialistais?
– Tikrai suinteresuoti gali sugrįžti į universitetą kaip laisvieji klausytojai ir lankyti mūsų modulius. Tačiau pradžiai galime pakviesti visus norinčius į specialius vienos dienos kursus „Darnumas statybos sektoriuje“, kurie vyks birželio 9 d. Kaune.
Daugiau informacijos apie kursus: https://saf.ktu.edu/darnumas-statybos-sektoriuje/
