Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetas sulaukia vis daugiau paraiškų „Erasmus+“ studijoms užsienyje. Šie studentai su nekantrumu laukia kelionės ir ruošiasi savo gyvenimo nuotykiui, o dar neapsisprendusiems savo „Erasmus+“ istoriją pasakoja architektūros trečio kurso studentai Deimantė Vaičiukynaitė, Algirdas Ramonas ir Rūta Ašvydytė, kurie vyko studijuoti į Čekiją.
Kokios mintys, atvykus į Brno, aplankė pirmiausiai?
Pirmiausiai nustebino gana šiltas oras žiemos metu. Džiaugėmės galėję nusimesti striukes vasario mėnesį!
Ar universiteto, miesto bei šalies pasirinkimas patenkino jūsų lūkesčius?
Dar prieš „Erasmus+“ studijas Brno mieste lankėmės ne vieną ir ne du kartus. Tad mintis apie studijas būtent Čekijoje iki galo netenkino visų lūkesčių. Norėjosi aplankyti kažką naujo. Vis dėlto „Erasmus+“ studijų laikotarpis suteikė galimybių pažinti miestą ir architektūros studijas visiškai iš kitos pusės. Negalvojome, jog bus taip įdomu bei smagu leisti laiką svetimoje šalyje su naujais žmonėmis, mokytis kitame universitete bei gyventi ne savo namuose. Įspūdžiai ilgai dar išliks atmintyje, niekada nepamiršime sutiktų žmonių, jų istorijų, naujų draugų, visų renginių, kuriuos mums puikiai suorganizavo ESN („Erasmus Student Network“) studentų grupė.
Kokios laisvalaikio veiklos ar aplankytos vietos įsiminė labiausiai?
Nuobodžiauti tikrai nebuvo kada – vykome į įvairias ekskursijas, aplankėme Brno miesto požemius, Moravijos karstus, dalyvavome pokylyje, valgėme tamsoje, stebėjome ledo ritulio varžybas, lankėme parodas, buvome vakarėlyje specialiai užsakytame tramvajuje! Brno miestas yra Europos viduryje, tad prie įspūdžių prisidėjo ir įvairios kelionės į kitus miestus bei šalis, kurie buvo ranka pasiekiami. Per tokį trumpą laiką aplankėme Vieną, Budapeštą, Prahą, Znojmo miestą.
Kokios patirties padėjo pasisemti pusės metų viešnagė svečioje šalyje?
Įgavome ir gyvenimiškos patirties. Teko išeiti iš savo komforto zonos ir gyventi svetimoje šalyje, nepažįstamame mieste, apsuptame kitokios kultūros. Tėvų šiltus namus pakeisti į bendrabutį, kur pats ruošiesi maistą, plauniesi rūbus ir grindis. Teko pajusti, ką reiškia, kai grįžti vėlai visas pavargęs ir dar turi pasidaryti valgyti ar išsiskalbti drabužius. Kadangi pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo stipendija, reikėjo skaičiuoti ir taupyti. Visa tai išmokino savarankiško gyvenimo. Iš kitos pusės, įgavome kosmopolitiškos patirties, bendraudami su studentais iš visos Europos (ir ne tik) susipažinome su jų kultūromis, gyvenimo būdu, bruožais. Galiausiai išbandėme mokslus kitame, taip pat gerame universitete, pagilinome anglų kalbos įgūdžius ir dabar galime palyginti skirtingas mokymosi sistemas. Dalyvaudami „Erasmus+“ programoje išmokome ir patyrėme tai, ko nepatirsi niekur kitur – nuo rimtų, savarankiško gyvenimo įgūdžių iki linksmų patirčių, tokių kaip skandavimas čekiškai naktiniame autobuse.
Su kokiomis didžiausiomis baimėmis ar nepatogumais teko susidurti?
Ko gero didžiausios mūsų ir visų svarstančių galimybę vykti į „Erasmus+“ mainus baimės – kalbos barjeras, prisitaikymas naujoje aplinkoje, nesuprantamos paskaitos ir nepažįstami žmonės. Tačiau semestras, praleistas „Erasmus+“ studijose, prabėgo taip greitai, kad visos baimės liko tolimiausiuose prisiminimuose. Tikrai rekomenduotume apsigyventi bendrabutyje arba nuomotis būstą kartu su kitais atvykėliais. Vos atvažiavę pradėsite susipažinti su daugybe žmonių, kurių vardus tuoj pat pamiršite ir mokysitės visą pusmetį, bei suprasite, kad jų baimės lygiai tokios pačios. Kažkas bijos pasiklysti mieste, todėl pakvies jus važiuoti kartu, kažkas nenorės eiti vienas į koncertą, todėl pakvies jus, nes gyvenate tame pačiame aukšte. Tikrai keista, tačiau žmonės tampa tokie artimi, bendruomeniški, pasiruošę padėti, kai kartu patenka į nepažįstamą aplinką. Su anglų kalba mums sekėsi tikrai neblogai. Buvo daugybė žmonių, kuriems kalbėti sekėsi prasčiau, tačiau jie neturėjo jokių kompleksų, nebijodavo klausinėti paprasčiausių žodžių daugybę kartų. Dėstytojai taip pat nusiteikę padėti ir viską išsiaiškinti, todėl bijoti nėra ko. Svarbiausia nenuleisti rankų ir greitai pradėsite girdėti komplimentus, kaip patobulėjote.
Ko palinkėtumėte studentams, galvojantiems apie dalyvavimą „Erasmus+“ programoje?
Į nieką nekeistume tokios patirties, įspaudusios ryškų pėdsaką mūsų gyvenimuose, tad linkime visas baimes palikti namuose. Svarbiausia drąsiai eiti į atranką ir netrukus krautis lagaminą bei ruoštis įspūdžiams!
Jei susidomėjote galimybe išvykti „Erasmus+“ studijoms, primename, jog paraiškos priimamos iki kovo 5 dienos.