Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas kartu su partneriais – Tamperės technologijos universitetu (Suomija), Norvegijos mokslų ir technologijų universitetu (Norvegija), Via Universiteto koledžu (Danija) 2017-2018 metais vykdo „Nordplus” finansuojamą projektą „Nordic_BIM_edu – Development of skills for Building Information Modelling (BIM) in Nordic countries higher education“, kurio tikslas – aukštųjų mokyklų studijų programų ir jų dėstymo metodų tobulinimas architektūros ir statybos inžinerijos srityse.
Ypatingas dėmesys skiriamas projektavimo ir inovatyvių technologinių sprendimų suderinamumui ir pritaikomumui naudojant statinio informacinio modeliavimo (Building Information Modeling (BIM) metodologiją bei plėtojant aukštųjų mokyklų ir kitų organizacijų, suinteresuotų BIM įgyvendinimu, bendradarbiavimą Šiaurės Europos regiono šalyse.
Statinio informacinis modeliavimas (BIM) – tai procesas, kurio metu yra kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklo etapais, nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo ar renovacijos. Į BIM įeina visa statinio projektinė geometrija, erdvinis sąryšis su aplinka, apšvietimo analizė, geografinė informacija, kiekiniai ir kokybiniai pastato komponentų skaičiavimai, energetiniai pastato rodikliai ir jų optimizavimas ir taip pat visa statinio infrastruktūra (vanduo, elektra, ryšiai ir t.t.).
BIM kaip inovacijos diegimas ir vystymas yra ne tik technologijos ar informacijos valdymo sritis, tačiau apima ir socialinius, ekonominius, politinis, teisinius ir kitus aspektus. Dėl šios priežasties BIM diegimas reikalauja kompleksinio ir plataus požiūrio, kuris apima ne tik BIM diegimo ir vystymo strategiją projektavimo įmonėse, taip pat statytojų, rangovų, gamintojų ir turto vertintojų organizacijose, BIM standartų kūrimą ir vystymą globaliu mastu, bet ir švietimo bei profesinio ugdymo sritį. Skaitmeninant statybos procesus reikalingos papildomos ir tarpdisciplininės specialistų kompetencijos, kurios įgalintų BIM procesą vykti sklandžiai tam, kad būtų pasiekta esminė BIM taikymo nauda – tikslus projektavimas ir statybos sąnaudų mažinimas, klaidų bei kolizijų tarp skirtingų statinio elementų eliminavimas, efektyvus laiko ir kaštų valdymas, kokybiška ir savalaikė komunikacija tarp statybos projekto dalyvių (projektuotojų, gamintojų, statybininkų, sąmatininkų ir t.t.) bei daugeliu kitų.
Europos šalys kuria arba įgyvendina politiką, kuri skatina arba reikalauja naudoti informacinį modeliavimą ir suteikti jam pagrindinį vaidmenį architektūros, inžinerijos ir statybos (angl. AEC) sektoriaus pertvarkymo strategijose. BIM kaip inovacijos įgyvendinimas yra svarbus ne tik technologiniu aspektu, bet ir dėl darbo organizavimo bei darbo srautų pertvarkymo, todėl BIM priėmimo kliūtys statybos sektoriuje – sunkumai keičiant darbo įpročius ir pritaikant nusistovėjusią darbo eigą bei teisinę bazę. Todėl studijų programos, įtraukiančios BIM, turėtų būti derinamos tarpusavyje su kitomis suinteresuotosiomis šalimis – statybos bendrovėmis ir viešosiomis institucijomis.
Lyderiaujančios Lietuvos architektūros, inžinerijos ir statybos kompanijos siekia taikyti BIM savo veikloje ir taip būti komandos dalimi dalyvaujant pažangiuose statybos projektuose. Suprantama, kad tai pareikalauja papildomų resursų apmokant darbuotojus, sukuriant reikalingą infrastruktūrą ir pan. Siekdamas patenkinti rinkos poreikius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetas dar 2013 m. pradėjo diegti BIM kompetencijas ugdančias studijų programas. Pirmosios pakopos studijų programos Statybos inžinerija, Pastatų inžinerinės sistemos ir Architektūra adaptuotos BIM procesui, o jose didesnis dėmesys skiriamas statinio informacinio modelio kūrimo, pokyčių valdymo, komandinio darbo bei duomenų mainų kompetencijoms ugdyti.
2017 m. birželio viduryje pradėjus įgyvendinti projekte „Nordic_BIM_edu – Development of skills for Building Information Modelling (BIM) in Nordic countries higher education“ numatytas veiklas, rugpjūčio 23-25 d. KTU Statybos ir architektūros fakultete suorganizuotas įvadinis projekto susitikimas. Šiame susitikime dalyvavo atstovai iš Norvegijos mokslų ir technologijų universiteto (Norvegija) ir Via Univerisiteto koledžo (Danija) bei video koneferencijos būdu – atstovas iš Tamperės technologijos universiteto (Suomija). Susitikimo metu aptartos partnerių rolės projekto metu, keliami tikslai ir laukiami rezultatai. Labai svarbus susitikimo aspektas buvo vizitai į BIM srityje lyderiaujančias Lietuvos architektūros, inžinerijos ir statybos sektoriaus kompanijas bei asociacijas: VŠĮ Skaitmeninė statyba, UAB Concretus Designers, UAB AGA CAD, bei AB YIT KAUSTA.
VŠĮ Skaitmeninės statybos direktorius Dalius Gedvilas pristatė organizaciją, kuri jungia statybos sektoriuje veikiančias asociacijas bei yra skirta Lietuvos statybos skaitmenizacijos proceso koordinavimui. Kaip vieną iš svarbiausių veiklos krypčių ir šiuo metu daugiausiai keliančių klausimų buvo pristatytas Nacionalinio statybos klasifikatoriaus kūrimas, diegimas bei plėtojimas. VIA Universiteto koledžo BIM koordinatorius Per Christensen pasidalino įžvalgomis apie BIM diegimą Danijoje bei trumpai pristatė „Molio“ – organizaciją, kuri teikia skaitmenines priemones, tęstinį mokymą ir profesinę literatūrą, padeda didinti statybos skaitmeninimą ir efektyvumą.
UAB Concretus Designers vadovas Rytis Mušauskas pristatė 2017 metais išrinktą geriausią BIM projektą užsienyje – Clarion Hotel Helsinki. Clarion viešbučio statyba buvo iššūkis projektavimo, gamybos, logistikos ir montavimo srityje, kadangi surenkamos konstrukcijos buvo gabenamos laivais ir tiesiai iš jų montuojamos. BIM technologijų taikymas padėjo tiksliai, laiku ir kokybiškai suprojektuoti, pagaminti bei sumontuoti visą minėto pastato konstruktyvą. Negana to, visa projekto komunikacija, pokyčių valdymas, klaidų bei kolizijų paieška ir kontrolė vyko informacinio modelio pagalba. Pastato konstruktyvo projektavimui buvo panaudota „Tekla“ programinė įranga, o konstrukcijos projektuotos atsižvelgiant į kitų projekto dalių (disciplinų) sukurtas informacinio modelio dalis: architektūros, fasadinių konstrukcijų, ŠVOK, vandentiekio ir nuotekų, elektros ir kt. Kadangi skirtingi projekto dalyviai naudojo skirtingą programinę įrangą, komunikacija vyko IFC duomenų mainų standarto pagalba. BIM koordinavimą tarp projekto dalyvių atliko kompanija „HENT AS“ naudodami informacinių modelių patikros programinę įrangą „Solibri Model Checker“.
UAB AGA CAD vadovas Donatas Aksomitas susitikimo metu pristatė įmonės kuriamus ir diegiamus BIM sprendimus Tools4Revit, kurie pritaikyti „Autodesk Revit“ platformai bei nacionalinio statybų klasifikatoriaus kūrimo iniciatyvą ir atliktus darbus.
Vizito į AB YIT Kausta metu buvo supažindinta su įmonių grupe, priklausančia didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“. Projekto dalyviams buvo puiki galimybė pabendrauti su įmonės BIM komanda: BIM koordinatoriumi Dariumi Kvedaravičiumi, BIM vadovu Audriumi Leonavičiumi bei administracijos vadovu Arimantu Glebausku. Susitikimo metu taip pat buvo pristatytas 2017 m. geriausias visuomeninio pastato BIM projektas – Duetto bei geriausias 2016 m. gyvenamojo pastato BIM projektas – Naujoji Rivjera (AB YIT Kausta ir UAB „Unitectus“). Pristatant projektus atkreiptas dėmesys, kad įmonės veikloje naudojami tokie įrankiai kaip RIB iTWO, Dalux bei Solibri Model Checker parodo įmonės išsivystymo lygį BIM srityje. Minėta programinė įranga naudojama BIM 4D, 5D paskirčiai, kuomet statinio informacinis modelis papildomas laiko ir kaštų dedamosiomis, o tai suteikia galimybę tiksliai, laiku ir už nustatytą kainą atlikti statybos projektus.
Kitas projekto „Nordic_BIM_edu – Development of skills for Building Information Modelling (BIM) in Nordic countries higher education“ susitikimas numatytas Via Univerisiteto koledže Danijoje, kur bus aptariamos teisinės, ekonominės ir socialinės problemos BIM integravimo procese.
