Pirmasis atvejis Lietuvoje: Kauno Šančių ateities urbanistinę ir architektūrinę viziją kurs patys gyventojai

Verslas žiniasklaidai | 2020-11-26

Apie miestų plėtrą ir modernizavimą dažnai kalbama kaip apie visą teritoriją apimantį reiškinį, bet dažnai užmirštama, kad kone visais atvejais miestas yra skirtingų istorinės, kultūrinės reikšmės zonų darinys. Šančiai – išskirtinė Kauno miesto teritorija, kurią, pasak šančiškių, reikia išsaugoti ir puoselėti, tačiau ir pritaikyti šiandienos gyventojų poreikiams. Dėl šios priežasties Žemųjų Šančių gyventojai ryžosi per trejus metus suplanuoti šios miesto dalies urbanistinę ir architektūrinę viziją.

Siekiant tinkamai ir profesionaliai vizualizuoti idėjas, Šančių gyventojams pagalbą teiks KTU Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) profesorius Kęstutis Zaleckis bei mokslo grupė „Kultūrinė ir erdvinė aplinka“, o parengtas planas bus įteiktas Kauno savivaldybei.

Projekto rengėjai tikina, kad teritorijos planavimo projekto rengimas bendruomenės iniciatyva yra pirmas toks atvejis Lietuvoje. Tai, pasak K. Zaleckio, yra žavinga ir verta dėmesio, kadangi bendruomenės įsitraukimas į urbanistikos planavimą yra kritiškai svarbus, tačiau dažniausiai apsiribojama apklausomis, kurios iš dalies trukdo generuoti išties novatoriškas idėjas.

„Neretai tiesiog trūksta informacijos kaip bendruomenės gali prisidėti prie miestų, mikrorajonų planavimo projektų, tad šis atvejis unikalus“, – teigia K. Zaleckis.

Tačiau, pasak profesoriaus, esminė dilema – kaip įtraukti bendruomenę į plano kūrimo procesą, kai jai trūksta žinių kaip paruošti profesionalų dokumentą. Šioje bei kitose srityse į pagalbą pasitelkiami SAF mokslininkai.

Patys vystys Šančių naratyvą

Projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ rengime mokslininkai bei kiti partneriai užtikrina dalies duomenų rinkimą bei jų apdorojimą, įvairių techninių procesų įgyvendinimą, tačiau kone svarbiausia bendruomenei – dalyvauja konstruojant interaktyvių Žemųjų Šančių praeities, dabarties ir ateities žemėlapius.

Pastaruosius žemėlapius bendruomenės nariai galės komentuoti, pildyti turima informacija ir savomis idėjomis bei rinkti labiausiai Šančių dvasią atspindinčias ir vertingas vizualizacijas. Visa tai sukurs pagrindą Šančių ateities vizijoms.

Tačiau K. Zaleckis pabrėžia, kad Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkai bei jų žinios šiame projekte yra tik įrankiai: „Urbanistikoje, darniame vystyme negalima „numesti“ bendruomenėms kažkokio modelio iš viršaus. Tai turėtų būti pačių gyventojų poreikius atitinkantys sprendimai. Be jų įtraukimo į procesą tai tiesiog nėra įmanoma.“

Žemėlapių centre – socialiniai reiškiniai

Norint iš esmės pažinti Šančių dvasią ir suvokti kokių pokyčių šiai miesto daliai reikia, projekto vystymui pasitelkta plačiai Švedijoje naudojama sociotopų kartografavimo metodika – specifinių socialinių reiškinių, tokių kaip kaimynų susitikimo vietų ar populiarių vaikų žaidimų aikštelių, ženklinimas žemėlapiuose. Toks būdas neapriboja tyrėjų tik esminėmis miesto zonomis jas apžvelgiant paviršutiniškai, bet suteikia galimybę nagrinėti mažiau reikšmingus objektus, erdves ir zonas itin detaliai, kone mikroskopiniu lygmeniu.

„Mikrorajonų bendruomenės, kaip ir bet kokios kitos ekosistemos, vis skirtingose erdvėse turi tam tikrus ritualus – kur valgo, kur miega, kur buriasi bendrauti. Deja, bet tokie ritualai bendruosiuose planuose neatsispindi“, – pabrėžia K. Zaleckis.

Pasak jo, tokį sociotopų žemėlapį, atskleidžiantį kur ir ką žmonės veikia, mokslininkams sudarys pati bendruomenė. Pagal surinktus duomenis, įvairių kūrybinių dirbtuvių, diskusijų metu jie bus vizualizuojami ir pateikiami Šančių bendruomenės verdiktui.

Vėlesniuose projekto etapuose šis žemėlapis bus pildomas įtraukiant ir gamtinę Šančių įvairovę, siekiant išsaugoti biologinius išteklius bei prognozuoti galimus priimtų sprendimų poveikius teritorijoms.

Paskatins kitų bendruomenių iniciatyvumą

Pasak profesoriaus K. Zaleckio, norint, kad ir kitos bendruomenės vykdytų tokius ar panašius projektus, svarbi ir aktyvių bendruomenės gyventojų kritinė masė. Šančiai Kaune yra unikalūs tuo, kad nuolat imasi panašių iniciatyvų, o tai rodo, kad aktyvių gyventojų čia daug.

„Be abejo, ir patys Žemieji Šančiai turi itin stiprią aurą, gilią istorinę vertę, kurią, matomai, gyventojai nori išsaugoti“, – pastebi jis.

Tuo tarpu kiti Kauno mikrorajonai galimai dar neturi suformuoto tam tikro unikalaus urbanistinio identiteto arba jo neatpažįsta. Tokiu atveju, pasak profesoriaus, net jei bendruomenė būtų aktyvi, tačiau gyventų labiau neutralioje miesto teritorijoje, turbūt taip pat nesiimtų tokių iniciatyvų, nes gal dar net nebūtų ką išsaugoti.

K. Zaleckis taip pat pripažįsta, kad neretais atvejais bendruomenės nėra intensyviai skatinamos imtis veiksmų savo gyvenamųjų rajonų naudai ar net nebūna supažindinamos su turimomis galimybėmis.

„Bendruomenės nėra patogios miestų administracijoms, nes pastarosioms paprasčiau planuoti ir įgyvendinti projektus, kai interesų grupių planavimuose yra mažiau, o jų kompetencijos yra didesnės. Paprastas gyventojas galbūt sunkiau supras kas nurodyta brėžiniuose, tačiau tai, ką jis žino apie paties mikrorajono ypatumus yra neįkainojama“, – sako jis.

Šančių gyventojų iniciatyva gali tapti paskata ir kitoms bendruomenėms imtis veiksmų planuojant savo mikrorajonus – tik patys gyventojai žino kaip rajonas matomas jų akimis ir kaip jame elgiamasi. Turint gausą kokybinių duomenų, jie gali pasitarnauti efektyviam urbanistiniam miesto planavimui dar labiau akcentuojant mikrorajono stipriąsias savybes bei neutralizuojant negatyvius jo aspektus.

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku