Erasmus+ mainų programa daugeliui studentų tampa ne tik studijų dalimi, bet ir gyvenimo nuotykiu. Būtent taip ją apibūdina ir architektūros studentės – Viltė Ažukaitė ir Ernesta Gėgžnaitė, kurios vieną semestrą praleido Nikosijos universitete (University of Nicosia, UNIC), Kipre. Apie galimybę išvykti į Erasmus abi svajojo dar nuo tada, kai pirmą kartą sužinojo apie šią programą, o ši svajonė galiausiai virto nepamirštama patirtimi. 
Išsipildžiusi svajonė
Viltė pasakoja, kad Erasmus mainai buvo sena jos svajonė dar nuo mokyklos laikų. Studijos Lietuvoje, papildytos galimybe išvykti semestrui į užsienį, jai atrodė net patrauklesnės nei pilnos studijos svetur. Renkantis šalį svarbų vaidmenį suvaidino klimatas ir aplinka – Kipras viliojo saule, šiluma ir visiškai kitokiu gyvenimo tempu, o Nikosijos universitetas – studijų suderinamumu ir aukštais įvertinimais.
Ernesta neslepia, kad Kiprą rinkosi, nes norėjo išvykti ten, kur „viskas kitaip“ – kitoks klimatas, architektūra, gyvenimo būdas. Kipras pasirodė puiki vieta šiam norui įgyvendinti, ir, kaip pati sako, lūkesčiai visiškai pasiteisino.
Studentes Kipras pasitiko savo palmėmis, giedru mėlynu dangumi, saule ir visiškai kitokiu žmonių santykiu su laiku. „Atsipūtę, visada vėluojantys žmonės“, – juokiasi Viltė, pastebėdama, kad tai ypač kontrastuoja su lietuvišku punktualumu.
Ernesta priduria, kad didelį įspūdį paliko ir gamtos detalės – apelsinai bei citrinos, augančios tiesiog gatvėse, taip pat begalė kačių, kurios Kipre sutinkamos kone kiekviename žingsnyje. Priprasti teko ir prie eismo kairiąja puse bei pėsčiųjų perėjų stokos. Tačiau labiausiai žavėjo vietinių žmonių laisvumas ir vėlavimas.
Studijos ir kelionės
Studijos Nikosijos universitete gerokai skyrėsi nuo įprastų studijų Lietuvoje. Pasak Viltės, Kipre daug daugiau buvo dėmesio skiriama darbui rankomis, gyvam prisilietimui prie medžiagų, meniškumui, o ne technologijoms.
Ernesta taip pat pabrėžia laisvesnę atmosferą – nors paskaitos vykdavo keturias dienas per savaitę, jose buvo įprasta vėluoti, kalbėtis ar net valgyti paskaitų metu. Studijų procesas buvo meniškesnis ir mažiau formalus, kai tuo tarpu Lietuvoje vyrauja struktūruotas, technologiškas ir rimtesnis požiūris.
Po paskaitų ir laisvu laiku studentės stengėsi kuo daugiau keliauti. Ernesta pasakojo, kad pavasario atostogų metu aplankė ir žemyninę Graikiją, ir Kretą, bet daugiausia keliavo pačioje Kipro saloje.
„Pačiame Kipre gausu visko: įvairūs paplūdimiai, miestai, kalnai, taigi niekada nepabosdavo, nes visada būdavo ką naujo pamatyti. Įsimintiniausia kelionė tikriausiai buvo savaitgalis važinėjant po Pafoso miestą ir visą tą vakarinę salos pakrantę. Penkios lietuvaitės išsinuomojome automobilį ir leidomės į rojaus kampelių paieškas“, – pasakojo Ernesta.
Draugystės be sienų
Tikriausiai viena svarbiausių Erasmus+ mainų patirties dalių – naujos pažintys, kurios kartais tęsiasi ir toliau po studijų. Viltė džiaugiasi turėjusi galimybę artimiau susipažinti su studentais iš Malavio, Jungtinių Arabų Emyratų, Baltarusijos, taip pat praleisti laiką ir pasikalbėti su rumune, prancūze, lenke ir, žinoma, pačiais kipriečiais.
Ernesta pastebi kiek tokia tautų įvairovė ir naujos pažintys yra svarbios sau. Ši studijų patirtis suteikė galimybę sužinoti, kaip gyvena žmonės skirtingose pasaulio vietose, mokytis vieniems iš kitų kalbų, dalintis tradiciniais receptais ir požiūriais į gyvenimą.
Sunkiausia – išvykti, o paskui parvykti
Ernesta tikina, kad studijų metu didesnių iššūkių nepatyrė, o daugiausia energijos pareikalavo oficialioji dalis, kol tarp universitetų suderinami moduliai ir sutvarkomi dokumentai, po to visa studijų patirtis buvo „Vau“. „Namie dar atsibūsite, bet tokios galimybės pasitaiko ne taip ir dažnai, tad skriskite, nes žinau, kad galite“, – palinkėjimą dar tik svarstantiems siunčia Ernesta.
Viltė tikina, kad nors ir buvo baisu iš pradžių pasiryžti ir vykti, vėliau sunkiausia dalimi tapo sugrįžimas atgal.
„Daug kalbėjausi su drauge buvusia kartu, plyšo širdis palikti vietą ir žmones, kurie tapo per tokį laiką namais. Guodėmės mintimi, kad rodos pamatėm ir patyrėm viską, ką norėjom, bet nostalgijos dėlei, dar sugrįšime“, – tikino Viltė.
Norite vykti į Erasmus+? Laikas ruoštis
Paraiškos 2026 m. rudens semestro mainams turi būti pateiktos 2026 m. vasario mėnesį, kai vyks pagrindinė atranka. Tad nieko nelaukite ir kreipkitės į KTU Statybos ir architektūros fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorę Jūratė Ivanauskienę.
Nepamirškite, kad „Erasmus+“ programos dalyviams skiriama mėnesinė stipendija (nuo 606 iki 700 Eur, priklausomai nuo šalies) bei kelionės išlaidų kompensacija, kuri apskaičiuojama pagal atstumą iki pasirinkto universiteto.
Visą informaciją apie mainų galimybes įvairiose šalyse ir paraiškų teikimo tvarką rasite čia: ktu.edu/erasmus/studijos
