Kauniečiai tikriausiai sunkiai įsivaizduoja Laisvės alėją be istorinio, vieno iš ryškiausių tarpukario Kauno modernizmo pastatų – „Pieno centro“ rūmų. Deja, pastaraisiais metais jame retai sužiba šviesos ir pastatas stovi tarsi apmiręs. Atsakymų, kaip būtų galima atgaivinti šią architektūrinę vertybę ir koks verslas jame galėtų sėkmingiausiai įsikurti, ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai.
Tarpkryptinio projekto užduoties metu į komandas susivienijo skirtingų Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) studijų krypčių studentai – būsimi architektai bei Statybos valdymą studijuojantys magistrantai.
Jie buvo supažindinti su pastato būkle, įvertino Kauno naujamiesčio aplinką, taikydami geoinformacines technologijas (GIS) tyrė, kaip juda žmonių ir automobilių srautai, kokios funkcijos yra reikalingos miestui, kokie verslai jau yra analizuojamoje miesto dalyje, ir planavo, kas galėtų geriausiai įsikurti šiame pastate.
Galiausiai KTU studentai turėjo pristatyti savo tyrimus ir suplanuotas veiklas, idėjas pateikti vizualiai ir parengti informacinį pastato modelį (angl. BIM).
Magistrantų nuomone, istoriniame Vytauto Lansbergio-Žemkalnio kurtame „Pieno centro“ rūmų pastate galėtų puikiausiai įsikurti viešbutis su restoranu ir sporto salėmis, gyvenamieji apartamentai su komercinėmis patalpomis, menų inkubatorius, nedidelės kvadratūros būstai ir „startuolių erdvės“, –pasakojo studijų programos vadovė doc. dr. Rasa Apanavičienė.
Projekte dalyvavęs studentas Justas Misiūnas tikino, kad projektas, nors ir pareikalavo daug laiko, atnešė nemažai naudos. „Įdomu dirbti su tikru projektu, pastatu, kuris yra realus ir puikiai matomas. Atlikę skaičiavimus nusprendėme, kad čia puikiai tiktų viešbutis. Pristatymo metu verslo atstovai tam pritarė“, – tikino studentas.
Domantė Vabuolaitė džiaugėsi galimybe kartu darbuotis su kitų studijų programų studentais, pamatyti, kaip skirtingai galima žiūrėti į tą pačią problemą, ir, galiausiai radus sutarimą, pasiskirstyti darbus, siekiant įgyvendinti bendrą projektą.
Magistrantas Raimondas Bakutis pasakojo, kad dar rengdami projektą buvo susitikę su nekilnojamojo turto vystytojų įmone „Etapas Group“, kurios atstovai pristatė savo darbo specifiką, padėjo geriau suvokti, nuo ko pradėti darbus.
Magistrantų darbus vertino ne tik dėstytojai, bet ir KTU Projektavimo ir Techninės priežiūros grupių vadovas Gražvydas Visockas bei įmonės „Etapas Group“ vadovas Mindaugas Velička. Pasak M. Veličkos, studentų idėjos ir darbų struktūra buvo logiška, ir su didesniu ar mažesniu atsipirkimu idėjos įgyvendinamos rinkoje.
Ekspertas pastebėjo, kad tokie projektai itin svarbūs dėl galimybės tarpusavyje bendradarbiauti skirtingų specialybių studentams, kuriems ateityje teks dirbti kartu. „Pasiekti vieningos nuomonės ir pateikti ją viešai nėra lengva ir realiame gyvenime, nes kiekviename nekilnojamojo turto projekte dalyvaujantys vystytojai, architektai ir statybininkai beveik visada turi skirtingus prioritetus, kurie, be abejo, kiekvienam yra svarbiausi“, – tikino pašnekovas.
Tokių užduočių nauda studentams neabejojo ir G. Visockas. „Džiugu, kad tokie projektai vyksta Universitete, nes tokia patirtis ir praktika labai svarbi greitai besikeičiančiame ir greitos adaptacijos reikalaujančiame statybos ir nekilnojamo turto sektoriuje“, – sakė KTU atstovas.
Tai jau antrasis įgyvendintas tapkryptinis KTU SAF magistrantų semestro projektas. Pernai rudenį magistrantai gvildeno AB „YIT Kausta“ pateiktą naujo pastato statybos problemą.
„
