Andrius Jurelionis, profesorius, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dekanas
Winstonas Churchillis yra pasakęs: „Mes formuojame savo pastatus, o vėliau pastatai formuoja mus“. Manau, tai – svarbus požiūris, kurį būsimieji architektai ir statybos inžinieriai turėtų perimti. Kokiuose miestuose gyvensime, kiek saugūs, „sveiki“ ar „protingi“ mūsų pastatai bus ir kaip juose jausimės? Tai priklausys ne tik nuo technologijų, kurios į statybų sektorių, kaip ir į kitas sritis, neišvengiamai ateina.
Statybų sektorius artimiausiu metu keisis, ir keisis iš esmės. Vien dėl globalių iššūkių – klimato kaitos, populiacijos augimo. Šiandien rengiami architektai ir statybos inžinieriai per savo karjerą taps radikalios sektoriaus transformacijos liudininkais.
Pastaruoju metu pastebimas statybų sektoriaus aktyvumas ir miestų plėtra džiugina, tačiau nestebina. Tiek Kaune, tiek ir kituose miestuose tą suaktyvėjimą galima plika akimi matyti – dygsta aukščiausių energetinių klasių verslo centrai, tvarkomos gatvės, pastatų fasadai, vyksta daugiabučių kvartalų renovacijos procesai.
2017 m. statybų apimtys Lietuvoje išties augo, o jos yra vienas iš esminių Europos ekonomikos indikatorių. Statyba, kaip ir finansinių paslaugų sektorius, yra priskiriama vadinamosioms „horizontalioms“ pramonės šakoms, kurios aptarnauja kitas pramonės šakas.
Tad natūralu, kad statybos apimtys auga regionui plečiantis, pritraukiant užsienio investuotojų arba tikslingai investuojant, pavyzdžiui, į infrastruktūros projektus. O užsienio kapitalo įmonėms patrauklūs regionai, kuriuose yra aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač inžinerinių specialybių, pasiūla.
Pagal studentų ir gyventojų skaičiaus santykį Kaunas pelnytai gali būti vadinamas Lietuvos studentų sostine. Čia mokosi apie 40 tūkst. studentų. Statybos inžinierių įsidarbinimo galimybės visoje Lietuvoje yra vertinamos kaip vienos didžiausių.
Ir vis dėlto – rinkoje jaučiamas šiuolaikines technologijas išmanančių inžinierių trūkumas.
Statybų sektorius iki 2025 metų paaugs dar 50 proc.
Lietuvos statybos paslaugų eksportas kasmet auga apie 16 proc. Pavyzdžiui, reikšminga dalis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventų įsidarbina užsienio šalyse. Architektūros studijų programos absolventams patrauklu, kad programa yra notifikuota Europos Tarybos, todėl jų veikla gali būti pripažįstama visose ES šalyse.
Globalizacijos ignoruoti negalime. Pasaulyje statybų sektorius vidutiniškai generuoja 6 proc. BVP (Europoje – 9 proc.), tačiau pasaulio miestai auga 200 tūkst. žmonių per dieną greičiu. Visiems šiems žmonėms reikės gyvenamojo būsto, miestų infrastruktūros ir transporto.
Todėl prognozuojama, kad pasaulyje statybų sektorius iki 2025 metų paaugs dar 50 proc. Tiek Lietuvos statybos bendrovėms, tiek ir specialistams svarbu būti pasirengusiems dirbti tarpkultūrinėje ir tarptautinėje erdvėje.
Tuo tarpu aukštajame moksle negalime žiūrėti į tai, kokių specialistų reikia šiandien, turime žvelgti bent 10-20 metų į priekį, suprasdami, kaip keičiasi ir dar keisis inžinierių bei architektų darbo pobūdis.
Kaip? Galime paprognozuoti.
Naujovės ateina su ketvirtąja pramonės revoliucija
Europoje pastatų eksploatacijos metu į aplinką išskiriama 40 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Statybos yra daugiausia išteklių sunaudojanti pramonės šaka. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jai sunaudojama 50 proc. viso pasaulyje pagaminamo plieno ir virš milijardo tonų žaliavų kasmet.
Apskaičiuota, kad per metus būtų galima sutaupyti apie 100 mlrd. eurų, jei pasaulyje statybos pramonės efektyvumas išaugtų bent 1 proc.
Viena iš pagrindinių efektyvumą didinančių priemonių, kuri yra diegiama šiandien – tai pastatų informacinis modeliavimas (BIM). Jis leidžia skaitmenizuoti visus statinių projektavimo, statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. Taip užtikrinamas efektyvus informacijos perdavimas tarp visų statybos dalyvių, taupomi ištekliai, išvengiama klaidų, optimizuojami procesai ir statybos logistika.
Kita svarbi sritis – naujos statybinės medžiagos, tokios kaip ypač stiprus ar savaime atsinaujinantis betonas, efektyvios pastatų termoizoliacinės medžiagos, paviršių dangos. Pagal Europos Komisijos prognozes, 70 proc. inovacijų visose pramonės šakose ateinančiais metais bus susijusios su naujų medžiagų kūrimu.
Daugelis kitų statybos technologijų yra sietinos su skaitmenine transformacija ir ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokios technologijos kaip objektų skenavimas, didžiųjų duomenų analitika, statybos objektų 3D spausdinimas, daiktų internetas, išmanios pastatų inžinerinės sistemos, automatizuotas statybos mašinų valdymas, jau pasiekė pakankamą technologinės parengties lygį.
Šiandieninių studentų profesinės karjeros laikotarpiu šios technologijos taps kasdienybe.
Galiausiai, taikydami visas šias naujas technologijas turime nepamiršti statybos inžinierių atsakomybės kiek įmanoma labiau sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai užtikrinant medžiagų perdirbimą ir antrinį panaudojimą žiedinės ekonomikos principu.
Kaip keisis statybų inžinieriaus portretas
Statybų sektoriaus transformacija neišvengiamai pakeis specialistų poreikį. Kai kurie procesai taps pilnai arba dalinai automatizuotais. Taip pat keisis ir architektams bei statybos inžinieriams būtinos kompetencijos.
Pirmiausia, tai – kritinis mąstymas ir socialinis intelektas. Gebėjimas kritiškai įvertinti informaciją, analizuoti ir galiausiai – motyvuoti ir bendradarbiauti – tai itin svarbios kompetencijos, būtinoms sprendžiant kompleksiškas ir sudėtingas užduotis.
Kita svarbi kompetencijų grupė – gebėjimas dirbti virtualiose ir tarpkultūrinėse komandose. Tiek sporte, tiek moksle ar versle komandos, suburtos iš skirtingų požiūrių, skirtingų patirčių ar specialybių žmonių, yra produktyvesnės už pavienius individus.
Taip pat būtinas aukštas kompiuterinis ir naujųjų medijų raštingumas. Ši sritis ypač svarbi architektams, kuriems nuolat tenka vizualizuoti ir auditorijai perteikti savo viziją ir projektus.
Kita vertus, jei statybos inžinieriai neturės gabumų įtikinti užsakovus priimti teisingus sprendimus dėl statinių saugos, efektyvumo ar kokybės, savo aplinką kursime pigiai ir greitai, o vėliau taip pat greitai griausime arba rekonstruosime.
Statistika rodo, kad statinių priežiūra ir eksploatacija sudaro iki 80 proc. lėšų (vertinant per visą pastato gyvavimo laikotarpį), ir tik mažesnioji lėšų dalis skiriama paties objekto statybai.
Galiausiai, studentai turi išmokti mokytis, planuoti savo kvalifikacijos kėlimą ir nuolat tobulėti. Ši kompetencija šiandien yra būtina bet kurios srities specialistui.
Daugiau apie KTU Statybos ir architektūros fakulteto studijas rasite štai čia.
