Nerimstant aistroms dėl Kauno centrinio pašto rūmų, miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pasirūpinti jo ateitimi. Kol vieni siekė, kad pastatas būtų paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kiti sprendžia klausimą, ką būtų galima jame įkurdinti ateityje. Kol kas kauniečiai pašto pastato ateities viziją sieja su kultūra, verslu ir bendruomeniškumu.
Aktyvių kauniečių iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ suburti profesionalai jau ėmėsi generuoti idėjas, kaip pasiekti, kad į Europos Paveldo ženklo sąrašą įrašytas ir UNESCO Pasaulio paveldo paraiškoje minimas Kauno centrinio pašto pastatas atgimtų.
Vizijų kūrimo procese šiuo metu dalyvauja daugiau kaip 20 architektūros, paveldosaugos, dizaino, menotyros, istorijos, teisės, verslo, turizmo, valdžios ir kitų suinteresuotų sričių atstovų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) docentės Jurgitos Šiugždinienės paskatinti profesionalai rengia kelis Kauno centrinio pašto atgaivinimo ir įveiklinimo scenarijus. Konkretesnius veiksmų planus visuomenei planuojama pristatyti birželio mėnesį.
Kauno Centrinio pašto išsaugojimo iniciatyvinę grupę „Paštininkai“ sudaro Kęstas Vaikšnoras, Linas Tuleikis, Kęstutis Zaleckis, Ingrida Veliūtė, Jolita Kančienė, Dainius Lanauskas, Andrijana Filinaitė, Andrius Ropolas, Vaidas Petrulis, Audrys Karalius, Jurgita Šiugždinienė, Gediminas Banaitis-Skrandis, Žilvinas Rinkšelis, Asta Kiaunienė. Tai atvira grupė ir prie jos jungiasi vis daugiau žmonių.
Idėjoms gimti naudojo modernią metodiką
Skirtingų pastato panaudojimo scenarijų vystymui pradžią davė Kauno architektų sąjungoje balandžio pabaigoje vykusios kūrybinės dirbtuvės, kurias, pasitelkusios dizainu grindžiamo mąstymo metodiką, vedė KTU „EDU_Lab“ lektorės Jurga Vitkuvienė, Asta Daunorienė bei Jolita Sinkienė.
Organizatorių teigimu, dizainu grindžiamas mąstymas jau yra tapęs populiariu mokymo(-si) metodu ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. „Šis metodas yra naudingas sprendžiant įvairius iššūkius, kurių sprendimai nėra žinomi, perkeliant iššūkį į žmogiškuosius centrus, kuriant idėjas ir taikant praktinį požiūrį į prototipų kūrimą ir jų testavimą“, – paaiškina J. Vitkuvienė. Pasak jos, tai yra judrus vykstančių eksperimentų procesas: koncepcijų ir idėjų eskizavimas, prototipų kūrimas ir išbandymas.
„Šis metodas skatina inovacijas ir padeda suderinti įvairias disciplinas atstovaujančių specialistų idėjas, padeda susitarti dėl geriausio rezultato ar produkto“, – priduria J. Šiugždinienė.
Dirbtuvėse naudodamos dizainu grindžiamo mąstymo metodiką trys bendraminčių komandos generavo idėjas, kurios buvo pristatytos susitikimo pabaigoje. Architektas Audrys Karalius ir komanda pristatė teminio klasterio „Post:Vizbaras“ idėją, architektas Linas Tuleikis su komanda sukūrė bendruomeninės pašto stotelės idėją, o architektė Asta Kiaunienė ir jos komanda – kultūros ir verslo junginį.
Noras apjungti skirtingus poreikius
„Dirbtuvių metu išryškėjo bendras noras apjungti verslo, bendruomenės ir valdžios institucijų poreikius. Tai leistų užtikrinti ir projekto finansinį gyvybingumą. Kai kuriuose aukštuose galėtų įsikurti miesto kultūrai ir bendruomenei svarbios atviros erdvės, pavyzdžiui, architektūros muziejus, kūrybinės dirbtuvės, parodų erdvės. Kitos erdvės gali būti komercinės paskirties, pavyzdžiui, art deco stiliaus restoranas, trumpo apsistojimo viešbutukas ir pan.“, – teigia J. Šiugždinienė.
Pasak jos, galima galvoti ir apie tai, jog architekto-inžinieriaus Felikso Vizbaro tarpukariu projektuotame statinyje įsikurtų ir jaunų profesionalų biurai lengvatinėmis sąlygomis, menininkų rezidencijos, atviros kūrybinės erdvės.
Grupės vadovas, architektas A. Karalius sako, kad įveiklinti Pašto rūmai savaime skleistų žinią pasauliui.
„Mūsų kūrybinė savanorių grupė sulipdė teminį klasterį „Post:Vizbaras“. Dideliame Pašto tūryje, jo vidiniame kieme ir prieš jį, Laisvės alėjoje, siūlome įkurdinti architektūrišką-dizainišką aljansą, kurio branduolyje – Nacionalinis Architektūros ir dizaino muziejus. Aplink muziejų – teminės studijos, teminis klubas, teminis knygynas ir salonai, Dizaino viešbutėlis bei teminis Pasažas. Kokybiškos architektūros ir dizaino pastatas pats taptų nacionalinės architektūros transliuotoju į visą pasaulį – savotišku architektūriniu paštininku“, – teigia A. Karalius.
„Kauno centrinio pašto rūmų pastato įveiklinimas gali būti sprendžiamas labai įvairiai, tūrėti begales idėjų ir koncepcijų. Svarbiausia, kad tai vyktų bendromis pastangomis, įjungiant į procesą visuomenę, atskirus specialistus ir šiaip žmones, kuriems svarbu ne tik savo kiemas“, – dėsto architektas Kęstutis Vaikšnoras.
J. Šiugždinienė įsitikinusi – visi trys projektai yra realūs ir įgyvendinami. „Paštininkai“ prašo teisininkų bei ekonomistų pagalbos ir mėgins pasiūlyti tiek projektų teisinę formą, tiek paskaičiuoti galimus išlaikymo kaštus. Didžiausią rūpestį kelia pašto atnaujinimo, restauravimo darbai ir jų kaštai“, – sako KTU docentė.
Pasirūpinti paveldo objektu – visų mūsų pareiga
K. Vaikšnoro nuomone, Pašto rūmai yra vienas svarbiausių Kauno architektūrinių veidų, todėl tam tikra prasme pastatas – mūsų vertybių bei kultūros veidas.
„Prasta pastato fizinė būklė yra tarsi nebylus „signalas“ pasirūpinti juo, o tuo pačiu, tai mūsų pareiga bei atsakomybė, kuri ne visada priklauso nuo lėšų. Tai labiau prioritetų klausimas. Tikiu, kad tai, ką deklaruojame kaip kultūros vertybę, neliks tik žodis. Tikiu, kad žodis virs kūnu“, – teigia architektas.
A. Karalius pritaria: Pašto rūmai – ne tik unikalus Kauno modernizmo objektas. Tai vienas iš valstybės simbolių, išlikusių Pirmosios respublikos Laikinojoje sostinėje.
„Dėl to, mano manymu, semantiškai yra labai svarbu, kad šis valstybinis-architektūrinis simbolis nebūtų redukuotas, o aukšta jo praba išliktų ir po reinkarnacijos, kuri, tikiuosi, neužtruks“, – sako A. Karalius.
„Šio prioritetų ir prasmių lauko logika veda link valstybinio mastelio – vienintelės Lietuvoje, ikoniškos ir didelį visuomenininį svorį turinčios įstaigos įkurdinimo Pašto rūmuose“.