KTU SAF mokslininkai kartu su kolegomis iš Šiaurės Europos valstybių nagrinėjo BIM perspektyvas studijose

Svarbiausios | 2018-10-22

 

2018 m. Rugsėjo 20-21 d. po 15 mėnesių ilgalaikio bendradarbiavimo tarp keturių Šiaurės Europos šalių aukštojo mokslo institucijų – Kauno technologijos universiteto (Lietuva), Tamperės technologijos universiteto (Suomija), Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (Norvegija), Via University College (Danija) vyko Nordplus projekto uždarymo ceremonija Kaune. 2017-2018 m. vykusio projekto metu šios aukštosios mokyklos vystė bendradarbiavimą Nordplus finansuojamo projekto „Nordic_BIM_edu – Development of skills for Building Information Modelling (BIM) in Nordic countries higher education“ veiklų metu. „Nordic_BIM_edu“ projekto tikslas buvo sukurti tinklą tarp aukštojo mokslo institucijų, kurio uždaviniai – geriausios praktikos ir patirties mainai bei sklaida, BIM (Statinių informacinio modeliavimo) technologijų integracija į architektūros ir statybos inžinerijos studijų programas; aukštųjų mokyklų ir kitų organizacijų, turinčių įtakos BIM įgyvendinimui statybos pramonėje, bendradarbiavimo BIM srityje skatinimas bei akademinio mobilumo mainų skatinimas tarp Šiaurės Europos šalių.

Pagrindinės projekto veiklos buvo skirtos išanalizuoti bei palyginti 4 Šiaurės Europos šalių Statinių informacinio modeliavimo – BIM įgyvendinimo politikos būklę, diegimo procesus statinių projektavimo, statybos ir jų eksploatacijos bendrovėse bei atlikti BIM įdiegimo galimybių aukštojo mokslo srityje analizę. Projekto laukiamas rezultatas – galimų bendradarbiavimo taškų studijose BIM srityje suradimas tarp projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų.

Kiekvieno susitikimo metu buvo ne tik pristatoma situacija nagrinėjamu klausimu projekto dalyvių šalyje, bet ir organizuoti susitikimai su organizacijomis, atsakingomis už BIM diegimo politiką ar įmonėmis taikančiomis BIM savo veikloje. Pirmo susitikimo metu Kaune (2017 rugpjūtį) buvo organizuoti vizitai į Lietuvos architektūros, inžinerijos ir statybos sektoriaus įmones bei asociacijas, kurios laikomos BIM srities lyderėmis Lietuvoje: VŠĮ Skaitmeninė statyba, UAB Inhus Engineering, UAB AGA CAD, bei AB YIT KAUSTA. Susitikimo metu su VŠĮ Skaitmeninės statybos direktoriumi Daliumi Gedvilu buvo aptartas Nacionalinio statybos klasifikatoriaus Lietuvoje kūrimas, diegimas bei plėtojimas. Šio susitikimo metu projekto dalyviams buvo puiki galimybė padiskutuoti su stambių įmonių atstovais apie kylančius iššūkius plėtojant BIM metodologijos taikymą statybų sektoriuje. Pastebėta, kad tik didžiosios Lietuvos architektūros ar statybos įmonės yra pasiruošusios BIM įvedimui į projektavimo bei statybos procesą.

Projekto dalyvių susitikime Danijoje (2017 lapkritį) apskritojo stalo diskusijų metu buvo diskutuojama apie BIM integravimo proceso teisines, ekonomines ir socialines problemas kiekvienoje projekto šalyje partnerėje, vyriausybės vaidmenį įteisinant BIM metodologijos taikymą statybų sektoriuje, BIM strategijos efektyvumą ir nacionalinį reguliavimą. Susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas susipažinimui su MOLIO – statybos informacijos centro, vykdoma veikla. MOLIO yra pagrindinė organizacija Danijoje, kuri vienija statybos verslo srities atstovus, skatina skaitmenizavimą statinio projektavime statyboje ir naudojime, vysto BIM metodologijos kūrimą ir atstovauja šalį tarptautiniu lygmeniu. MOLIO yra organizacija, kuri inicijavo ir išvystė statybos klasifikavimo sistemą CCS (Cuneco klasifikavimo sistema). Minėta klasifikavimo sistema parengta tarptautinių standartų ISO 12006-2  Building Construction – Organization of Information about Construction Works – Part 2: Framework for Classification ir ISO 81346-12 Industrial systems, installations and equipment and industrial products – Structuring principles and reference designations – Part 12: Buildings and building services pagrindu, kurie plačiai taikomi pasaulinėje praktikoje. Susitikimo metu buvo prieita išvados, kad sukuriami standartai turi būti naudingi tiek statinių naudotojams, tiek statybos ir projektavimo dalyviams ir visai gamybos pramonei. Danijoje taip pat buvo surengtas projekto dalyvių susitikimas su architektūros įmone ARKITEMA bei generaliniu statybos rangovu, įmone M. T. Højgaard, kurioje VDC (Virtualaus projektavimo ir statybos) laboratorijos projekto vadovas Frederik Riis-Pedersen pristatė „BIM ir VDC“  strategijas M. T. Højgaard įmonėje (pirmaujanti projektavimo ir statybos inžinerijos grupė Šiaurės Europos šalyse) Danijos teisės aktų kontekste. Be minėtų susitikimų, buvo pristatytos įvairios IKT technologijos ir BIM laboratorijos įranga, naudojama modeliuojant BIM procesus studijų procese VIA University College.

Prieš susitikimą Suomijoje projekto partneriai analizavo BIM diegimo procesus projektavimo ir statybos bendrovėse savo šalyse ir analizės rezultatus pristatė 2018 m. kovo mėn. vykusiame susitikime Tamperės technologijų universitete. Vizito metu vykusiuose pranešimuose ir diskusijose buvo bendrai pristatyta  BIM brandos lygio situacija Danijos, Suomijos, Lietuvos ir Norvegijos įmonėse ir organizacijose. Apibendrinant pristatymus galima teigti, kad BIM diegimo įmonėse modelis atrodo gana panašus minėtose šalyse. Adaptacijos lygmuo tarp bendrovių ir visuomeninių organizacijų yra labai nevienodas. Pastebėta, kad progresyviose ir dažniausiai didelio dydžio įmonėse, kurios vysto didelės apimties statybos projektus, tokius kaip prekybos centrai ir biurų kompleksai, BIM technologijos yra naudojamos gana plačiai, taikant detalius BIM panaudojimo būdus, naudojant BIM valdyti projektui. Tuo tarpu, BIM technologijos neprieinamos ar  retai naudojamos mažesnio dydžio statinių projektavime ir statyboje. Pristatant Lietuvos situaciją buvo pastebėta, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. bus privaloma naudoti BIM metodus visų naujai pastatytų kompleksinių ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinių projektavimui ir statybai, tačiau Lietuvos architektų rūmai (profesionalių savivaldos sertifikuotų architektų organizacija) prieštarauja privalomam BIM diegimui, nes Lietuvos rinka nėra pasirengusi ir bet koks priverstinis technologijų taikymas yra laikomas bandymu apriboti konkurenciją. Tuo tarpu, tokios įmonės kaip „Senaatti Properties“ (Suomija) ir „Stattsbygg“ (Norvegija), nustatė reikalavimus savo projektuose naudoti statinių informacinį modeliavimą. Šių projektų vystymui buvo parengti BIM naudojimo standartai, kurie šiandien pripažįstami kaip nacionaliniai BIM standartai. Susitikimo metu buvo ne tik aptarta situacija, diskutuota ne tik su įmonėmis, bet ir su studentais.

Kalbėta apie jų rezultatus ir patirtį per „Statybų projektavimo proceso modeliavimą“ TUT, kur daugiausia dėmesio skiriama daugiadisciplininiam BIM bendradarbiavimui. Kursas įgyvendinamas per dizaino susitikimų praktiką, kuri imituoja faktinius projektavimo susitikimus. Dalyvaujantys skirtingų disciplinų studentai sudaro dizaino grupę, kurioje kiekvienam studentui skiriama rolė (kliento, pagrindinio architekto, inžinieriaus konstruktoriaus ir BIM koordinatoriaus). Studentų užduotis – suprojektuoti pastatą iš anksto nustatytam poreikiui, taikant BIM metodologiją.

Nuo kovo iki birželio mėn. projekto dalyviai turėjo atlikti BIM įdiegimo aukštojo mokslo srityje analizę. KTU, VIA, NTNU atliko SWOT analizę bei Architektūros programos studentų nuomonės apie BIM apklausą.  Šios analizės rezultatai buvo pateikti susitikime Trondheime, Norvegijoje, kur seminarų metu buvo nustatyti universitetų poreikiai, specifinė paklausa, aptartos galimybės studijų procesų koregavimui ir BIM įgyvendinimo plėtrai. Studentų apklausoje dalyvavo 120 studentų. Tyrime buvo nustatyta, kad didžioji visų studentų dalis iš visų šalių supranta BIM reikšmę; šio metodo teikiamas galimybes, tačiau susiduria su problema, kad BIM nėra labai populiarus tarp architektūrinių kompanijų, nes architektūrinė aplinka tam tikru mastu nėra paruošta BIM įdiegimui, jiems šis metodas nereikalingas, nes nėra tam poreikio iš klientų pusės.

Diskusijų metu buvo išskirti šie bendri projekto dalyvių universitetų poreikiai: didinti tarpdisciplininių projektų skaičių; skatinti BIM programinės įrangos naudojimą įvairiuose kursuose; skatinti bendradarbiavimą su įmonėmis, dirbančiomis BIM srityje. Siekiant įgyvendinti šiuos poreikius buvo išskirti pagrindiniai universitetų trūkumai – kompetencijų ir motyvacijos stoka, neaiškus pramonės poreikių supratimas. Nustatytos prioritetinės Statybos inžinerijos ir architektūros programų veiklos kryptys –  dėstytojų  apmokymai bei statybos įmonių įtraukimas į tyrimus, susijusius su BIM.

Projekto baigiamajame susitikime Kaune buvo aptarti projekto partnerių bendradarbiavimo rezultatai. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Advanced construction“ pristatyti du pranešimai, parengti remiantis Nordplus projekto metu atliktomis analizėmis: „BIM Integration Possibilities In Different Study Cycles of Architecture Study Programme“ (Aušra Mlinkauskienė, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Per Christensen, Luca Finocchiaro, Gabriele Lobaccaro) bei „Review of  BIM Implementation in Higher  Education” (J.Šadauskienė, D.Pupeikis). Pastarasis pranešimas atspausdintas tarptautiniame moksliniame žurnale „Journal of Sustanable architecture ad Civil Engineering (2018/1/22)“.

BIM technologijų naudojimas dabar pasiekė etapą, kai skaitmenizavimo ir inovacijų galimybės atveria naujus kelius ir švietimo sistema būtų pasirengusi paruošti aukšto lygio specialistus. Kalbant apie BIM integraciją į aukštąjį mokslą, būtina nedelsiant pradėti diegimo veiksmus, kadangi studijoms reikia laiko, kol bus paruoštos programos, apmokyti dėstytojai ir išleisti į darbo rinką diplomuoti absolventai. Tad ir BIM švietimas turi atitikti aukštesnius ir platesnius reikalavimus. Projekto „Nordic_BIM_edu – Development of skills for Building Information Modelling (BIM) in Nordic countries higher education“ veiklos rezultatai yra esminis pagrindas ir prielaida, kaip pradėti tolimesnį tarp universitetinį bendradarbiavimą.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku