„Kultūros asamblėja seniai peržengė kultūros sektoriaus ribas“, – teigia Andrius Jurelionis, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dekanas. Pasak jo, šiandien, kai Lietuva susiduria su informacinio karo iššūkiais, švietimo bendruomenės, kompetentingų žmonių įsitraukimas į viešąjį diskursą – būtinas.
KTU SAF dekanas kultūros asamblėjos susikūrimą vertina kaip reikšmingą pilietiškumo iniciatyvą. Ji, pasak A. Jurelionio, turi daug bendrų tikslų su tuo, kaip jis mato universitetų misiją. Visų pirma – skatinant jaunus žmones tapti valstybę stiprinančiais, aktyviais piliečiais.
„Cituojant istoriką Tymothy Snyder – valstybės neapginsi komentarais virtualioje erdvėje. Vykstant svarbiems įvykiams, svarbias idėjas turi atstovauti savo kūnu“, – teigia KTU SAF dekanas.
Paklaustas, ar ketina dalyvauti lapkričio 21-osios proteste, atsako: „Aš ten būsiu.“
Visuomenės įtraukimas – nuo blokų technologijų iki Kopenhagos
Teigdamas, jog kultūros asamblėjos, kuri šiandien vienija daugiau nei 50 organizacijų iš skirtingų sektorių, vertybės yra artimos universitetui, KTU SAF dekanas visų pirma pabrėžia universiteto siekį ugdyti atsakingus piliečius, kurie nori būti aktyvia jėga inicijuojant pokyčius.
Vaidas Petrulis, KTU SAF docentas ir ASI Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas, visuomenės įtraukimą ir įsitraukimą į politinius procesus prilygina blokų technologijoms, kuriose nėra hierarchijos – kiekvienas segmentas svarbus inicijuojant pokytį.
Kitaip tariant, patys piliečiai turi galią ir atsakomybę kurti tokią visuomenę, kurioje nori gyventi. Jei norime pokyčio politikoje, viešajame diskurse, turime patys dalyvauti jį kuriant. Nuleistas „iš viršaus“ pokytis nebus ilgalaikis, ir, juo labiau, nesukurs mums tokio pasaulio, kuriame norime gyventi.
Informacinio karo realybėje kritinio mąstymo ugdymas – prioritetas
„Valstybės saugumo departamentas yra įspėjęs, jog prieš Lietuvą vykdoma aktyvi informacinė, ideologinė ataka visais kanalais. Matome to pasekmes, ir turime ne pasyviai, o aktyviai gintis“, – teigia KTU SAF dekanas.
Jo teigimu, priešnuodis tokioms grėsmėms – pilietinės visuomenės stiprinimas ir jos švietimas. „Būtina kelti politinės kultūros, politinių diskusijų lygį. To pasieksime tik aktyviu kompetentingų, išsilavinusių žmonių dalyvavimu politikoje“, – sako A. Jurelionis.
Pasak jo, kuo daugiau mokslo, verslo, kultūros lauko profesionalų prisidės prie viešojo valdymo, tuo tvaresni ir pažangesni bus sprendimai.
„Kultūros ir mokslo sąveika – nesvarbu, kuria kryptimi ji prasideda – gali stiprinti šiandien itin reikalingą politinį sąmoningumą, atsakomybę ir aiškesnės krypties pojūtį. Ji taip pat padeda kurti efektyvesnius ir kūrybiškesnius veikimo modelius įvairiose srityse“, – mano V. Petrulis.
„Manau daugelis jaučia didelį nerimą dėl Lietuvoje šiuo metu vykstančios politinės kultūros smukimo. Jungiuosi prie kultūros asamblėjos siekdamas išreikšti savo pilietinę poziciją. Cituojant grupę „InCulto“: supakuoti instrumentai nesiskaito“, – sako A. Jurelionis.
