Pereiti prie turinio

Problemų sprendimu grįsto mokymo patirtis. Kodėl ir kaip pradėti?

Svarbiausios | 2019-01-09

Gruodžio mėnesį KTU dėstytojų akademinių kompetencijų centras „EDU_Lab” kvietė į renginį „Studijų kokybė: žingsnis į priekį būtinas, tačiau koks?” Jame savo patirtimi apie kokybę ir inovacijas studijose dalijosi KTU akademinės bendruomenės atstovai bei kviestiniai svečiai. KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Lina Šeduikytė pristatė pranešimą „Problemų sprendimu grįsto mokymo patirtis. Kodėl ir kaip pradėti?”

Pasak KTU dėstytojos, ji nuolat skatina kolegas ir studentus pasinaudoti „Erasmus +” galimybėmis ir pasisemti patirties užsienyje, kadangi jai pačiai ne kartą teko pasinaudoti tarptautinėmis programomis, o jų metu įgyta patirtis ir žinios neįkainojamos.

2003–2004 metais doktorantūros studijų metu Lina Šeduikytė buvo išvykusi į Techniškojo Danijos universiteto (Technical University of Denmark, DTU) Tarptautinį patalpų, mikroklimato ir energijos centrą. „Turėjau galimybę ne tik atlikti mokslinius tyrimus, bet ir lankyti paskaitas kartu su magistrantais. Iš karto nustebino grupinis darbas, nes studijų metu tokios patirties neturėjau”, – prisimena KTU atstovė.

L. Šeduikytė pasakoja, kad jai buvo neįprasta ir tai, jog viso semestro metu teko lankyti tik kelias teorines paskaitas, o daugiausia darbas vyko laboratorijose, kompiuterių klasėse ir atliekant natūrinius tyrimus biurų pastatuose.

„Dirbant dėstytojos darbą, vis kirbėjo mintis, kad būtų šaunu pasiūlyti studentams naujus studijų metodus. Norėjosi, jog studijų proceso metu jie stiprintų ne tik profesines kompetencijas, bet ir išmoktų dirbti komandoje, valdyti savo laiką, išlaisvintų mintis bei kūrybiškumą. Tad pernai su studentais išbandėme naują – problemų sprendimu grįstą mokymą(si), geriau žinomą kaip anglų kalbos trumpinį PBL (Problem Based Learning)”, – atskleidė L. Šeduikytė.

Problemų sprendimu grįstas mokymas(is) – tai metodas, kuriuo remiantis besimokantieji, padedant dėstytojui, mokosi analizuodami ir spręsdami kompleksines problemas. Tai mokymas(is), kuriame darbo rezultatas yra problemos supratimas ir jos sprendimo varianto pasiūlymas. Problemų sprendimu grįsto ir mokymo(si) metu ugdomi strateginio mąstymo, komandinio darbo, analitiniai gebėjimai. Šis metodas padeda lavinti praktinėje veikloje reikalingus gebėjimus (spręsti problemas), susieja teorinius elementus su praktine veikla.

Pasak dėstytojos, kadangi studentai neturėjo PBL patirties, su šiuo mokymo (si) metodu jie buvo supažindinami palaipsniui, kad geriau suprastų visą procesą, jo etapus ir suvoktų, kaip svarbu valdyto savo laiką ir gilintis į problemas.

„Skatinau studentus išlaisvinti kūrybiškumą. Kada, jei ne studijų metu, jie gali sau leisti siūlyti pačias nerealiausias ir fantastiškiausias idėjas problemų sprendimui? Mačiau, kad studentai tarsi bijo suklysti, tad drąsinau juos, kartodavau, kad „visi atsakymai teisingai”, – pažymi dėstytoja L. Šeduikytė.

Kodėl verta pradėti?

PBL privalumai: darbas komandose, objektyvus savęs ir kolegų vertinimas, kūrybiškumo „išlaisvinimas”, atsakingas laiko planavimas, praktika kalbant prieš auditoriją.

L. Šeduikytė atsakymų į šį klausimą ieškojo kviesdama studentus, kurie išbandė naują PBL metodą, dalyvauti apklausoje. Studentai išskyrė tokius šio metodo privalumus:

 

Kaip pradėti?

Doc. dr. L. Šeduikytės teigimu, PBL galima taikyti ne visuose studijų dalykuose, taip pat reikalingas dėstytojo kūrybiškumas ir noras dirbti kitaip.

„Jei dėstytojas nori paskaitų metu taikyti naujoves ir studijų procesą padaryti šiek tiek kitokį, įdomesnį, rekomenduočiau pradėti nuo „EDU_Lab” mokymų dėstytojams. Pati juos lankiau ir norėčiau patarti dėstytojams – būkite atviri naujai patirčiai ir nesitikėkite „paruoštukų” savo studijų dalykui. Jūs gausite „meškerę” ir jus išmokys „žvejoti”, tačiau tik nuo jūsų kantrybės ir pastangų priklausys rezultatas”, – kalbėjo dėstytoja.

Doc. dr. L. Šeduikytė taip pat rekomendavo paruošus savo PBL, susisiekti su „EDU_Lab” komanda, pasitarti ir pasikonsultuoti: „Aš esu labai dėkinga Audronei Daubarienei ir Neringai Dubauskienei, kurios po mokymų su manimi susitiko keletą kartų, peržiūrėjo mano PBL užduotis, konsultavo. Požiūris ir pastabos „iš šono” buvo labai naudingos”.

Pranešėja patarė kolegoms-dėstytojams naujus studijų metodus pradėti taikyti dėstant bakalauro studijų studentams, tuomet jie turės daugiau patirties bei žinių apie PBL procesą ir mažiau nuogąstaus, kad jų sprendimai netinkami. L. Šeduikytė dėstytojams linkėjo PBL proceso metu būti „stipriems”, mat studentai norės gauti sprendimų atsakymus, tačiau viso proceso tikslas tas, kad jie šiuos atsakymus atrastų patys.

„Užduokite studentams klausimus, kurie užves ant kelio, tačiau nepateikite problemos sprendimo atsakymų.  Taip pat patarčiau kolegoms būti atlaidesniems sau, nes neklysta tik tie, kurie nedirba”, – įsitikinusi L. Šeduikytė.