Nuo 1978 metų vykstančioje konferencijoje Indoor Air 2016 (IA2016) šiais metais pranešimus skaitė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai. Ši konferencija kas antrus metus organizuojama vis kitoje pasaulio šalyje, o šiais metais dalyviai buvo sutikti Gento universitete (Belgija).
Savaitės trukmės konferencijoje (liepos 3–8 dienomis) mokslininkai iš Statybos ir architektūros (SAF) bei Cheminės technologijos (CTF) fakultetų pagal mokslinių interesų sritis dalyvavo įvairiose sesijose ir diskusijose, kuriose buvo aptarta: patalpų oro kokybė ir poveikis žmogui, renovacija, patalpų mikroklimato problemos mokyklose, patalpų mikroklimato parametrų matavimo technologijos, dalelės ir nauji teršalai, vėdinimas gyvenamuose ir komercinės paskirties pastatuose, kompiuterinio modeliavimo galimybės.
Tarptautinės konferencijos – galimybė plėtoti ryšius
„Manau, kad kiekvienas mokslininkas, pagal savo interesų sritį, turėtų bent kartą metuose sudalyvauti pasaulinio lygio konferencijoje. Žinių apsikeitimas ir diskusijos su kolegomis dirbančiais tose pačioje arba giminingose srityse generuoja naujas idėjas ir projektus. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę tai padaryti su KTU tarptautinių mokslo renginių fondo parama“, – teigė doc. dr. Lina Šeduikytė.
Pasak mokslininkės, konferencijos metu užmegzta nemažai naujų pažinčių: „Kartu su kolegomis iš Aplinkosaugos technologijos katedros esame atlikę tyrimus Kauno mokyklose, vertinant patalpų mikroklimatą, patalpų užterštumą, tad pažintis su F. van Dijken (BBA Binnenmilieu, The Hague, Olandija), kuri su savo grupe vykdė tyrimus Roterdamo mokyklose buvo įdomi ir naudinga. Su dr. M. Stranger (Environmental Risk and Health Unit, VITO, Belgija) aptarėme naujus metodus tiriant oro kokybę klasėse ir pritaikant klausimynus moksleiviams“.
Pastatų inžinerinių sistemų katedros docentė taip pat išskyrė pažintį su mokslininke iš Australijos dr. Claire Bird (konsultacinės įmonės „Viridis“ grupės vadovė) vadovaujančia projektams susijusiems su asbestu, formaldehidu ir mikrobiologiniu užterštumu.
„Jos grupė inicijuoja naujus standartus Australijoje susijusius su patalpų mikroklimatu. Šiuo metu bendrauju su dr. Claire Bird kolega Jonathan Dalton, dirbančiu darnaus vystymosi srityje. Džiaugiuosi, kad tokiose konferencijose galima susitikti bei atnaujinti ryšius ir su jau pažįstamais mokslininkais“, – konferencijos privalumus vardijo mokslininkė.
Australų mokslininko vizitas KTU
Aplinkosaugos technologijos katedros docento Dainiaus Martuzevičiaus teigimu, įdomiausia pažintis konferencijos metu buvo su dr. Vyt Garniu, įmonės CETEC Pty Ltd (Australija) vykdančiuoju direktoriumi ir principiniu konsultantu.
„Su Australijos mokslininku atrasta nemažai bendrų veiklos sričių tad dr. V. Garnį pakvietėme apsilankyti Lietuvoje“, – apie išskirtinę pažintį pasakojo dr. Dainius Martuzevičius.
[[{“fid”:”26371″,”view_mode”:”default”,”fields”:{“format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:””,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Vyt Garnys”},”type”:”media”,”attributes”:{“title”:”Vyt Garnys”,”style”:”height: 250px; width: 250px; margin: 0px 10px; float: left;”,”class”:”media-element file-default”}}]]Rugpjūčio 26 dieną, po pažinties IA2016 konferencijoje, mokslininkas nusprendė apsilankyti ir KTU. Dr. Vyt (Vytenio) Garnio šaknys yra lietuviškos, tačiau II pasaulinio karo batalijų metu jis su tėvais išvyko į Australiją. Čia prieš 28 metus įkūrė techninės rizikos valdymo konsultacinę bendrovę CETEC Pty Ltd, kuri šiuo metu yra pagrindinė įmonė, teikianti paslaugas pramonės sektoriui. Įmonė teikia paslaugas nekilnojamojo turto ir pastatų mikroklimato, darbų saugos, aplinkosaugos konsultavimo, strateginės rizikos valdymo srityse. Dukterinė įmonė „Foray laboratorines“ teikia laboratorinės analizės paslaugas.
„Vyt Garnys po daugelio metų apsilankė Lietuvoje ir KTU dėstytojams ir studentams skaitė paskaitą tema „IEQ and Productivity: Agreeing on a Productivity Index for IEQ”. Patalpų mikroklimato įtaka žmogaus darbingumui – aktuali tema visame pasaulyje. Mokslininkas pristatė tarptautinės darbo grupės tyrimų rezultatus apimančius žmonių darbingumo sąsajas su ekonominiais rodikliais“, – lietuvių išeivio vizitu džiaugėsi D. Martuzevičius.
Po paskaitos vykusioje diskusijoje aptartos darbingumo ir jo ekonominio efekto vertinimo metodikos, skirtingų šalių patirtis ir galimybės turėti bendrą metodiką tyrimų rezultatų palyginimui. Užmegztus santykius tikimasi išlaikyti atliekant bendrus tyrimus mikroklimato ir darbingumo srityse Lietuvos sąlygomis, validuojant tarptautines metodikas.
Planuojami būsimi susitikimai ir bendradarbiavimo galimybės
KTU SAF dekanas prof. dr Andrius Jurelionis teigė, kad konferencijoje ieškota ir partnerių kompiuterinio skysčių ir dujų dinamikos modeliavimo srityje.
„Planuojame Aalborgo Universiteto profesoriaus Peter V. Nielsen vizitą į KTU 2017 metais. Konferencijos metu taip pat aptartos bendradarbiavimo galimybės su vėdinimo įrangos gamintojais – kompanija „Halton“, kuri kompiuterinį modeliavimą taiko naujų produktų vystymui“, – teigė profesorius.
Abiejų fakultetų atstovai teigia, kad svarbiausia išvada po konferencijos – poreikis kurti universitetinį darnių pastatų klasterį, nes darnios statybos klausimai domina daugelį universiteto padalinių. Universitetas (apsijungę Aplinkosaugos technologijos ir Pastatų energinių sistemų katedrų darbuotojai) pateikė paraišką ISIAQ organizuoti konferenciją Healthy Buildings Europe 2019.
KTU mokslininkų skaitytų pranešimų medžiagą galite peržiūrėti žemiau pateiktose nuorodose:
