Už Kauno miesto saugumo tyrimą – Lietuvos mokslų akademijos premija

Svarbiausios | 2018-03-30

„Nusikalstamumą mažinti galima sukuriant saugią aplinką per aplinkos dizaino elementus ir skatinant gyventojų bendruomeniškumą“, – tuo įsitikinusi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto absolventė Justina Čivinskaitė. Kauno miesto mikrorajonų saugumo ir nusikaltimų prevencijos galimybes, keičiant aplinką tyrusi studentė už šį darbą sulaukė ir Lietuvos mokslų akademijos premijos. Tyrimo metu studentė itin daug dėmesio skyrė Girčiupo mikrorajonui kvartalui ir nustatė, kad norint jį padaryti saugesniu pirmiausia užtektų pasirūpinti apšvietimu ir aiškesniu viešų ir privačių zonų išskyrimu.

– Gal galite plačiau papasakoti apie darbe taikytą CPTED angl. Crime Prevention Through Environmental Design metodą?

– Nusikalstamumas yra plintanti problema ir vien tik kriminalinės teisingumo sistemos nepajėgia jų išspręsti. Tad yra svarbu ieškoti alternatyvių būdų. Pastebėta, kad nusikaltimui įtaką daro tam tikri aplinkos faktoriai ir jų valdymas gali padėti pavojinguose rajonuose sumažinti nusikalstamumą.

 

Šio nusikalstamumo prevencijos metodo taikymas padeda užkirsti kelią nusikalstamumui dar prieš jam įvykstant bei pagerinti gyvenimo kokybę. Šis metodas yra plačiai taikomas užsienyje, o jo idėjos gimė JAV 1971 m., tačiau Lietuvoje CPTED idėjos nėra smarkiai paplitę ar gerai žinomos.

 

 

–  Savo darbe nagrinėjote ne tik šį metodą, bet ir tyrėte Kauno mikrorajonus. Kokius įdomiausius rezultatus gavote?

Ištyriau 10 skirtingų užstatymo tipo Kauno kvartalų, siekiant išsiaiškinti koks užstatymo tipo modelis yra palankiausias ar kaip tik nepalankiausias nusikaltimams vykdyti, kokie urbanistiniai parametrai yra atsakingi už didesnį nusikalstamumą.

Tolimesniems tyrimams buvo atrinktas vienas kvartalas Kaune Gričiupio rajone prie Kovo 11-osios g. Atlikau tyrimus vietoje bei gyventojų apklausas. Iš gautų rezultatų ir skaičiavimų išaiškėjo, kad šiame mikrorajone nusikaltimui didžiausią įtaką turi stebėjimas bei teritorijų tvirtinimas. Kitaip sakant, privačios nuosavybės supratimo bei gyventojų nuosavybės jausmo stiprinimas lemia saugesnę kaimynystę. Šiam jausmui sustiprinti naudojamos įvairios formos kaip, kad ženklinimas, tvoros, ar kitokie dizaino elementai atskiriantys ribas tarp privačos ir viešos erdvių; taip pat užtikrinimas, kad visos erdvės turėtų aiškią funkciją ir būtų naudojamos, prižiūrimos.

Taip pat reikia išspręsti kvartalo apšvietimo problemas, padidinti kvartalo funkcijų įvairovę. Atrodo kiek paradoksalu, bet nusikalstamumą mažina didesnis gyventojų stebėjimo akytumas tiek dieną, tiek naktį. Tai paskatinti galima kuriant daugiau įvairių verslų, ir judresnį eismą.

Norint sukurti dar saugesnę aplinką reikėtų ieškoti būdų, kaip aiškiau atskirti į kurias vietas galima patekti tik vietiniams gyventojams, o į kurias ir pašaliniams. Taip pat kvartalo aplinka, turėtų skatinti sąveiką tarp kaimynų mažu nuosavybės atskyrimu. Ne ką mažiau reikšmės turi ir žolynų, gėlynų priežiūra ir įvairus vietos erdvių panaudojimas.

– KTU Statybos ir architektūros fakultete baigėte architektūros studijas. Kodėl savo tyrimui pasirinkote būtent kriminalinę sritį?

– Visų pirma, man tai buvo nauja ir negirdėta. Paprastos ir logiškai pagrįstos metodo idėjos kėlė susidomėjimą savo pritaikymo galimybėmis. Todėl norėjosi plačiau patyrinėti, o gautais rezultatais pasidalinti ir su kitais. Jau pirmųjų peržiūrų universitete metu gyvas dėstytojų ir grupiokų susidomėjimas mano darbo tema, paskatino mane dar labiau gilintis. Vėliau pristačiau savo darbo rezultatus jaunųjų mokslininkų parodoje-konkurse „Technorama“, kartu su idėja sukurti interaktyvų gidą visuomenei, kuris padėtų kiekvienam suinteresuotam asmeniui, paprastomis priemonėmis sukurti saugesnę gyvenamąją aplinką.

– Šiuo metu dirbate architektūros ir projektavimo įmonėje. Kaip manote, kas padėjo Jums taip greitai įsilieti į profesinį pasaulį?

– Universitete įgytos teorinės ir praktinės žinios mane tinkamai paruošė profesiniam gyvenimui. Studijos suteikė daug profesinių žinių, praplėtė akiratį, padėjo išugdyti asmenines savybes.  Prie to prisidėjo ir įvairūs renginiai, konkursai, konferencijos ir kitos veiklos, kurias organizuoja KTU.

– Kas Jums labiausiai įsiminė iš studijų laikų?

– Bakalauro studijos praėjo labai smagiai. Daug veiklos, renginių, kelionių dėl studijų. Nesėdėjome vien auditorijose, daug mokėmės išvažiuodami į objektus, bendraudami su įvairiais žmonėmis. Magistro studijose labiausiai įsiminė tyrimai, tai buvo man visiškai nauja sritis. Ypač mane sudomino jų platumas ir įvairovė, nuo darbo su kompiuterinėmis programomis iki kontakto su gyvais žmonėmis ir tyrimais vietoje.  Įdomiausia patirtis buvo tirti gyvenamojo kvartalo apšvietimo kokybę tamsiuoju paros metu, po to, kai tyrimais išsiiaiškinau, kad šis kvartalas nėra itin saugus.

– Ko palinkėtumėte kitiems jauniesiems architektams ir studentams?

– Išnaudokite visas universiteto suteikiamas galimybes, aktyviai domėkitės, darykite, dalyvaukite, susipažinkite, plėskite savo galimybių ribas. Sesijos metu, susikaupus darbams, nepamirškite siekių ir neleiskite negatyvioms emocijoms atimti malonumo mėgautis tuo, ką darote. Drąsiai reikškite savo idėjas, tikėkite tuo ką darote ir nuolat siekite užsibrėžtų tikslų.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku