Architektūros studentė: studijos Pietų Korėjoje – neįkainojama profesinė ir asmeninė patirtis

Svarbiausios | 2016-07-15

Pavasario semestrą pagal mainų programą į Pietų Korėją išvykusi studijuoti Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros studijų programos trečio kurso studentė Inga Siderevičiūtė pripažįsta – kultūriniai lietuvių ir korėjiečių skirtumai išties dideli, tačiau vieni iš kitų galime nemažai pasimokyti.

Paskaitose diskusijų trūkumas ir nuolatinė konkurencija

Grįžusi į Lietuvą ir prisimindama visą studijų semestrą Seulo Yonsei universitete, architektūros studentė I. Siderevičiūtė nenustojo stebėtis dėstymo ir studentų dalyvavimo paskaitose principais – nors lietuviai atrodo nedrąsus ir nelinkę paskaitų metu aktyviai reikšti savo nuomonės, tačiau korėjiečiai pasirodė dar labiau susikaustę ir bijantys išsakyti savo nuomonę.

„Dažniausiai paskaitose visiškai nėra jokios diskusijos, dėstytojas tiesiog dėsto paruoštą medžiagą, nelabai koncentruojamasi ir į praktinę dalį, nors egzaminuose reikalauja uždavinių sprendimų. Taip galbūt yra dėl to, kad studentai bijo reikšti savo nuomonę, klausti ar atsakyti į užduodamus klausimus“, – patirtimi dalijasi mergina.

„Vienas mano dėstytojas buvo vokietis, mačiau, kaip jo paskaitose sunku vietiniams, nes jis norėdavo aktyvių diskusijų, kiekvieno nuomonės, o studentai tiesiog bijodavo suklysti ir tylėdavo“, – pasakojo I. Siderevičiūtė.

Po paskaitų bendraudama su korėjiečiais studentė taip pat pastebėjo, kad tarp vietinių studentų labai didelė konkurencija – kiekvienas stengiasi būti geresnis už kitus, turėt kuo daugiau sertifikatų, diplomų ar pažymėjimų.

Studentų darbuose vertinamas kūrybiškumas

Pusę metų Pietų Korėjoje praleidusi I. Siderevičiūtė stebisi, kad baigusieji universitetą architektai dažniausiai dirba ne tokį darbą, kuriame yra daugiau kūrybos laisvės, o tokį kuriame mokamas didesnis atlyginimas – projektuoja konstrukcijas, nors universitete didžiausias dėmesys skiriamas kūrybiškumo ugdymui.

„Toks mąstymas, kad svarbiausia atlyginimas, mane labai nuliūdino, nes pamačiusi jų semestro darbus buvau nustebinta. Darbai ne tik labai kūrybingi, bet ir realiai įgyvendinami. Čia grupinis darbas orientuojamas ne į didelės apimties projektus (kaip teritorijų planavimas), bet į pastatų dizainą“, –  teigė architektūros studentė.

Mergina stebėjosi ir tuo, kad studentams ne tik skiriamos užduotys suprojektuoti skirtingos funkcijos pastatus, bet ir išskirtinėse vietose – pavyzdžiui upėje ar po žeme.

„Be įdomių idėjų, mane taip pat nustebino maketų kokybė – tiek įvairių medžiagų ir sudėtingų formų juose pateikta. Net susimąsčiau, ar būtų įmanoma tokį pačiai pagaminti be jokių ypatingų prietaisų“, – patirtimi dalijosi I. Siderevičiūtė.

Daug dirba, bet palaiko vieni kitus

Vienas iš korėjiečių išskirtinumų – nuolatinis darbas, stengiantis įsisavinti studijų medžiagą, rengiant projektus.

„Studentai įdeda labai daug darbo, bibliotekose beveik gyvena (vaikšto su kambarinėmis šlepetėmis, miega), dažnai universitete neišeidami praleidžia net kelias paras“, – stebėjosi mergina.

„Ir nors jau minėjau nuolatinę konkurenciją, tačiau lygiai taip pat jaučiamas ir palaikymas. Po kiekviena studentų darbų ekzpozicija galima pamatyti į tarpelius prikištų saldainių, gėlių, laiškų iš draugų, kurie apžiūrėjo tavo darbą arba norėjo tave pasveikinti su laimėtu apdovanojimu (Pietų Korėjoje yra apdovanojami geriausi darbai skirtingose kategorijose taip skatinant studentus)“, – teigė studentė, pripažindama, kad taip pat visada sulaukdavo palaikymo ir pagalbos, jeigu kažko studijų metu nesuprasdavo ar nespėdavo įsisavinti.

Galimybė ir mokytis, ir keliauti

Nepaisant to, jog daug laiko Pietų Korėjos sostinėje Seule studijavusiai merginai reikėjo praleisti paskaitose ir ruošiantis joms, ji atrado laiko ir pakeliauti.

„Seulas, labai puiki vieta, nes iš čia lengva patekti į daugelį Azijos šalių. Studijų metu buvau Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje. Daug studentų keliauja keletai dienų į Vietnamą ar Malaiziją“, – I. Siderevičiūtė džiaugiasi ir tuo, kad vietiniai skrydžiai nėra itin brangūs.

„Vienintelė šalis, į kurią nepateksi iš Pietų Korėjos yra Šiaurės Korėja. Į ją man teko keliauti iš Pekino. Labai keistas jausmas, kai lėktuve ir traukinyje praleidi beveik dvi paras, kad atsidurtum mieste esančiame už poros valandų kelio mašina nuo išvykimo stotelės“, – stebėjosi jaunoji architektė.

Pasak studentės tiek „Erasmus+“, tik kitos mainų programos suteikia studijoms dar daugiau įvairiapusiškumo, neleidžia „plaukti pasroviui“.

„Gauni neįkainojamos ne tik profesinės, bet ir asmeninės patirties, išmoksti greito prisitaikymo naujoje vietoje ir tolerancijos aplinkiniams. Manau, jog šios savybės man labai padės ateities darbuose“, –įsitikinusi pusę metų Pietų Korėjoje praleidusi mergina.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku