Nenaudojamos ir apleistos dvarų sodybos, unikalūs medinės architektūros pavyzdžiai ar Ukrainoje nuo karo nukentėję istoriniai statiniai greitu metu gali tapti prarastu paveldu. Jį išsaugoti skaitmeniniu pagrindu ir sukaupti duomenis vėlesniam tokių objektų atstatymui ar rekonstravimui gali padėti šiuolaikinės technologijos. KTU Statybos ir architektūros mokslininkai tikina, kad svarbių statinių skaitmeniniai modeliai, galintys pasiekti 1 cm tikslumą ir užfiksuoti objektų esamą būklę, turi būti kuriami jau dabar.
Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su Kultūros paveldo departamentu įgyvendina architektūrinių apmatavimų neprižiūrimiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams projektą, naudojant fotogrametrijos metodus.
Grėsmė paveldui
Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) tyrėjos Aušros Mlinkauskienės, šiuo metu Lietuvos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra registruoti 26 tūkstančiai paveldo objektų, iš kurių vien statinių potipyje yra registruoti 8,5 tūkstančiai vertybių. Tiesa, šis sąrašas yra nuolatos kintantis, priklausomai nuo naujai išaiškinamų paveldo vertybių skaičiaus ar esamų paveldo vertybių destrukcinių pokyčių.
„Paveldo objektų autentiškumo kaita pasireiškia nekilnojamojo kultūros paveldo objekto aplinkos, struktūros, formos, dekoro elementų, medžiagiškumo, funkcijos ir netgi dvasinio įprasminimo transformacijomis“, – sako A. Mlinkauskienė.
Mokslininkė tikina, kad Lietuvoje viena iš dažniausių paveldo kaitos priežasčių – jų autentiškųjų savybių praradimas atliekant remonto, rekonstravimo ar kitus paveldo tvarkymo darbus. Tačiau yra ir kitų, neatitaisomų žalų.
„Paveldo objektų kaitos pobūdis gali būti labai įvairus, kuriam įtaką daro ilgalaikis, trumpalaikis ar momentinis pokytis. Momentinio pokyčio įtakos reiškiniais galime laikyti gaisrus, įvykusius paveldo objekte, stichines nelaimes ar sprogdinimus karo atveju. Šiuo metu, esant nestabiliai politinei situacijai, pastarasis galimas poveikis paveldo objektams tampa ypač aktualus“, – tikina KTU SAF tyrėja.
Esamos politinės situacijos ir paveldo objektų kaitos kontekste kyla klausimas, kokių priemonių reikėtų imtis, norint išsaugoti nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus.
„Šiuo atveju yra svarbus ne tik paveldo objektų išsaugojimas fizine prasme, bet ir jų savybių fiksavimas archyviniam išsaugojimui. Tam tinkamiausia priemonė yra objektų skaitmeninimas ir duomenų saugojimas skaitmeninėje formoje, kurie vėliau gali būti panaudojami objektų atstatymui, renovacijai, remonto darbams“, – vieną iš sprendimų siūlo KTU mokslininkė, pridurdama, kad tokia forma leistų atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudarytų galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.
Skaitmeniniai modeliai – ypač tikslūs
KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro mokslininkas Vytautas Bocullo, su specialistų komanda įgyvendinęs ir sukūręs keleto paveldo objektų skaitmeninius modelius, tikina, kad visos reikalingos technologijos yra pasiekiamos.
„Šiandien egzistuojančios technologijos kaip LiDar (lazerinis skenavimas) ar bepiločių orlaivių fotogrametrija leidžia gana dideliu tikslumu kurti pastatų ar net ištisų kvartalų skaitmenines kopijas. Toks modelis gali sėkmingai atvaizduoti pastato ir kito paveldo objekto vertingąsias savybes, ar kitus duomenis, kurių prireiks jeigu, tarkim, po griūties turėsime atkurti neišlikusį objektą.
Taikant šiuos metodus pastatų geometrija gali būti atkuriama 1 cm tikslumu, tačiau didelis tikslumas reikalauja ilgesnio modelio kūrimo laiko, o pats modelis užima daugiau kompiuterinės atminties. Dėl to, kuriant tokius modelius reikia optimaliai parinkti reikalingą detalumo lygį (angl. „level of detail“): dideli plotai gali būti skaitmenizuoti mažesniu detalumu, tuo tarpu atskiri kultūros paveldo objektai – kur kas didesniu“, – patirtimi dalinasi V. Bocullo.
Mokslininkas taip pat skatina nedelsti ir kurti svarbių statinių skaitmeninius modelius jau dabar, taip išsaugant jų atkūrimo galimybę ir po kitų nelaimių.
„Paveldo objektų skaitmeninius dvynius tikrai verta kurti, nes sunykus statinio detalėms, ar, blogiausiu atveju, griūčiai – turėtume modelį, pagal kurį galima atkurti paveldo objektą. Pavyzdžiui, buvo nuomonių, kad po Dievo Motinos katedros gaisro Paryžiuje restauraciją galima atlikti pagal anksčiau sukurtą modelį kompiuteriniam žaidimui. Nors idėja ir nebloga, visgi, žaidimo modelis nebuvo tinkamas“, – teigia V. Bocullo.
Žingsniai šia kryptimi jau yra žengiami
Europos politikos lygiu svarbus posūkis įvyko, kai 2019 metais buvo pasirašyta Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bendradarbiavimo deklaracija dėl kultūros paveldo skaitmeninimo pažangos. Deklaracijoje numatyta visuotinė Europos kultūros paveldo objektų, paminklų ir vietų skaitmeninimo iniciatyva bei skaitmeninių kultūros išteklių pakartotinis panaudojimas, skatinant piliečių įsitraukimą, novatorišką kultūros paveldo objektų panaudojimą ir skaitmeninio kultūros paveldo sektoriaus stiprinimą.
Mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas į paveldo objektų skaitmeninimo veiklą yra neatsiejamas pažangos rodiklis.
Iki šiol, KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras bendradarbiaudamas su Kultūros paveldo departamentu yra sukūrę dviejų kultūros paveldo objektų skaitmeninius modelius: Viešpaties Atsimainymo cerkvės (unikalus objekto kodas 37608), esančios Kauno mieste (Radvilėnų pl. 1A) ir Muitinės pastato (unikalus objekto kodas 2297), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, Pandėlio seniūnijoje (Suvainiškio mstl., Paupio g. 4).
2022 metais planuojama apmatuoti 4 nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir sugeneruoti jų modelius.
