KTU Statybos ir architektūros fakultete startavo nauja tarptautinė mokslinė konferencija ACA2020

Svarbiausios | 2020-10-26

Kokios naujos technologijos ir sprendimai gali mums padėti gyventi švaresnėje ir tvaresnėje aplinkoje? Kuo čia gali būti naudingas statybų sektoriaus skaitmenizavimas ir kiek toli pažengė mokslininkai? Į šiuos ir kitus klausimus rugsėjo mėnesį atsakymų buvo ieškoma atnaujintoje, KTU Statybos ir architektūros fakulteto kartu su Talino technikos universitetu ir Rygos technologijos universitetu organizuotoje statybos ir architektūros mokslinėje konferencijoje Advanced Construction and Architecture 2020. Joje šiemet dalyvavo pranešėjai iš 9 valstybių. 3 dienas vykusioje konferencijoje buvo galima išgirsti apie 60 pranešimų, skaitytų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Indijos, Čekijos ir kitų šalių mokslininkų.

Anksčiau KTU Statybos ir architektūros fakultetas organizuodavo dvi atskiras tarptautines konferencijas – Pažangioji statyba (6 konferencijos) ir Ekologinė architektūra (4 konferencijos). Siekiant suburti įvairesnių sričių specialistus ir mokslininkus buvo nutarta šias konferencijas apjungti ir jas organizuoti kartu su partneriais iš Rygos bei Talino. Nuo pat pradžių buvo planuojama konferenciją organizuoti ekologiškai, vengiant popieriaus naudojimo ir stengiantis viską skaitmenizuoti. Tiesa, dėl Covid-19 situacijos pasaulyje konferencija buvo organizuota nuotoliniu būdu.

Prie konferencijos šiemet prisijungė ir „EIT Raw Materials“ organizacija. Apie jos kuriamą naudą plėtojant inovacijas pristatė įmonių Viezo ir Nanopow atstovai Donat Ponamariov ir Sivakanesar Luxsacumar.

Pasak KTU Startup Space atstovo Luko Bartusevičiaus, EIT RawMaterials Baltic Hub’o veiklos yra plačios, tačiau jų tikslas – skatinti žiedinę ekonomiką, efektyvesnį žaliavų panaudojimą, greitinti naujų tvarių produktų patekimą į rinką bei skatinti tyrėjų, akademijos bei industrijos bendradarbiavimą, kuriant naujus žaliavų panaudojimo sprendimus bei startuolius. Būtent šiam tinklui priklauso ir Rygos bei Talino universitetai.

Po šių pranešimų prasidėjo pagrindinė renginio dalis, trukusi dar porą dienų. Jos metu suorganizuotos 5 skirtingos sekcijos, pagal pranešimų temas. Pristatymai varijavo nuo oro kondicionavimo, statybinių konstrukcijų, išmaniosios architektūros, skaitmenizavimo iki naujų medžiagų tyrimų, kėlė diskusijas tiek tarp mokslininkų, tiek tarp studentų.

Mokslininkas iš Danijos Gabriel Beko apžvelgė, kaip keičiantis technologijoms keičiasi namuose ir biuruose esantys taršos šaltiniai ir kokių naujų veiksmų reikia imtis, norint pagerinti savo sveikatą. Mokslininkas taip pat išskyrė ir užteršto miestų oro problemą.

„Norint palaikyti švarą namuose būtina gerai vėdinti patalpas. Tačiau reikia pripažinti, kad yra nemažai miestų, kur oras lauke yra pavojingai užterštas ir čia negalime paprastai prasivėrę langą išsivėdinti, tam būtina naudoti įvairius filtrus ir oro valymo įrenginius“, – tikino G. Beko.

Apie tai, kad statybų skaitmenizavimas gali padėti ženkliai sumažinti išteklių poreikį ir padėti kovoti su klimato kaita klausimų daug nekyla. Tačiau sunkumai atsiranda norint pakeisti statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus atstovų mąstymą. Būtent apie tai pasakojo Indijos mokslo instituto profesorius Vishal Singh.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto pagrindinis tyrėjas Paris Fokaides pristatė Europos Sąjungos kuriamą „Smart Readiness indicator“, kuris padės dar labiau plėtoti išmaniuosius pastatus ir išnaudoti jų potencialą. Pasak tyrėjo, pastatus padarę išmanesniais galime sutaupyti daug išteklių, užtikrinti gyvenimo ar darbo juose komfortą ir pagerinti savo sveikatos būklę.

Konferencijos dalyvių laukė ir daugiau įdomių ir naudingų pranešimų. Pasak fakulteto organizatorių, naujas nuotolinis formatas buvo tikras iššūkis, tačiau jis laikomas pavykusiu. Tiesa, kitais metais konferencija keliaus į Talino universitetą ir tikimasi, kad dalyviai jau galės susirinkti gyvai.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku