KTU tyrėjas R. Valančius: neestetiškas oro kondicionierų integravimas keičia miesto kraštovaizdį

Mokslas žiniasklaidai | 2020-06-11

Kondicionierius, kažkada laikytas prabanga, šiandien yra įprastas namų ūkio, biurų pagalbininkas. Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) tyrėjo Roko Valančiaus, statistika, kiek Lietuvoje žmonių namuose turi kondicionierių nėra renkama, tačiau globalinis atšilimas ir noras gyventi patogiau lemia didėjantį jų populiarumą Lietuvoje.

Šiandien daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų namuose turi oro kondicionierius. Tokiose šalyse kaip JAV ar Japonija šis skaičius siekia daugiau nei 90 proc., kai tuo tarpu Europoje tesiekia tik 5 proc.

„Pastaraisiais metais turėti kondicionierių ofise ar namuose niekam neatrodo prabangos dalykas – tai praktiškai tampa būtinybe. Tokią situaciją būtų galima palyginti su kondicionieriumi automobilyje. Prieš 15–20 metų kondicionierius automobilyje gal ir nebuvo būtinybė. Dabar be jo neįsivaizduojamas praktiškai nė vienas automobilis, o kondicionieriui sugedus iš karto skubame į servisą“, – sako Kauno technologijos univeriteto (KTU) SAF lektorius R. Valančius, dėstantis Atsinaujinančių energijos šaltinių pastatuose ir Pastatų inžinerinių sistemų modulius studentams.

R. Valančiaus nuomone, yra du esminiai faktoriai, kurie daro įtaką išaugusiam kondicionierių poreikiui. Pirmiausia, vasaros darosi vis šiltesnės, todėl žmonės nori vis patogesnių sąlygų. Antra, pastaraisiais dešimtmečiais pastatų architektūroje naudojama daug stiklo, todėl patalpos ne visada yra apsaugomos nuo saulės teikiamos šilumos.

„Išeičių galima ir ieškoma įvairių: nuo architektūrinių iki inžinerinių sprendimų bei skirtingų jų kombinacijų. Mano nuomone, projektuojant naujus pastatus reikėtų galvoti, kaip užtikrinti geras mikroklimatines sąlygas visais metų laikais, ir tuo pačiu taupyti energiją bei tausoti aplinką. Kitas sprendimo būdas: vasaros metu žmonėms biuruose leisti vilkėti ne kostiumus ar ilgus marškinius, o leisti į darbą ateiti su šortais ar panašiai“, – sako jis.

Vis draugiškesni aplinkai

Iki 2050 m. kambario kondicionieriai į aplinką išmes daugiau kaip 130 gigatonų CO2, taip teigia Lawrence’o Berkeley nacionalinės laboratorijos (JAV), Tarptautinės energetikos agentūros (Prancūzija) ir Rocky Mountain (JAV) instituto tyrėjai

R. Valančius pabrėžia, kad dėl galimo kondicionierių poveikio aplinkai yra atlikta nemažai tyrimų ir dažniausiai yra aprašomas šalčio agentų – freonų – poveikis aplinkai. Vis dėlto, mažiau aptariamos problemos yra kondicionierių keliamas triukšmas, estetinio vaizdo problemos ar antrinis perdirbimas, teigia jis.

„Kalbant apie šalčio agentus, jų naudojimas yra gana griežtai reglamentuojamas Europos Sąjungos ir kitų institucijų. Kiekvienais metais pagaminami vis draugiškesni aplinkai šaltnešiai, kurie daro labai mažą poveikį aplinkai, arba jo visai neturi“, – paaiškina pašnekovas.

Architektūriniai ir inžineriniai sprendimai – ne visada suderinami

Statyboje atsiradus oro kondicionieriams pasikeitė ir miesto kraštovaizdis.

R. Valančius mano, kad neestetiškas oro kondicionierių išorinių blokų montavimas ant pastatų fasadų ir stogų yra didelė problema. Dėl šios priežasties, anot jo, architektai turėtų atkreipti dėmesį į išorinių oro kondicionierių blokų sumontavimo reikalavimus bei į tai, kaip juos estetiškai gražiai integruoti į pastatą.

„Architektai visada turėdavo nemažai iššūkių, bet pastaruoju metu prisidėjo dar vienas – kaip estetiškai integruoti oro kondicionavimo sistemas. Dažniausiai kylantis iššūkis yra: kur ir kaip sumontuoti išorinius blokus, kurie daugeliu atvejų nėra išvaizdūs, kelia triukšmą, bei sukuria oro srautą“, – sako pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad kaip ir kitose srityse, taip ir architektūroje, yra labai svarbus bendradarbiavimas tarp užsakovo, architektų, konstrukcinės, inžinerinės ir elektros, automatikos dalių projektuotojų.

„Mano nuomone didžiausia problema – tai architektūrinių ir inžinerinių sprendimų suderinimas, bei užsakovo noro ir galimybių įvertinimas“, – priduria KTU SAF lektorius.

R. Valančius pastebi, kad dažnai pastatas architektūriškai yra labai gražiai suprojektuojamas, tačiau pradedant projektuoti inžinerines sistemas daug kas keičiasi.

„Reikia atsižvelgti ir į užsakovo norus bei galimybes. Būna ir taip, kad galiausiai visą pastatą reikia perprojektuoti iš naujo“, – sako R. Valančius.

Šiuolaikiniai kondicionieriai – efektyvesni

Teigiama, kad oro kondicionieriai yra ekonomiškas pasirinkimas tiek vasarą, tiek žiemą. Tačiau pašnekovas pastebi, kad konkrečiu atveju ekonomiškumas gali labai skirtis – tai priklauso nuo to, su kuo ir kaip skaičiuojama ar lyginamas atsipirkimo laikas.

„Praktiškai visi šiuolaikiniai kondicionieriai gali veikti tiek šildymo, tiek šaldymo režimu. Pasiekiamas gana aukštas naudingumo koeficientas. Dauguma atvejų naudingojo veiksmo koeficientas yra virš 4. T.y. iš 1 kWh elektros energijos galima pagaminti 4 kWh energijos šilumos arba šalčio“, – paaiškina R. Valančius.

Vis dėlto, jis pastebi, kad patalpų šildymas tik oro kondicionieriumi ne visada gali būti patogus: „Vidinio įrenginio sukeliamas oro srautas ir triukšmas gali būti nepriimtinas, ypač gyvenamosiose patalpose“.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku