Naujausios statybų, architektūros ir urbanistikos tendencijos – konferencijoje „Advanced Construction“

Svarbiausios | 2016-10-21

KTU Statybos ir architektūros fakultete spalio pradžioje vyko tarptautinė konferencija „Advanced Construction“. Penktojoje konferencijoje pranešimus skaitė lektoriai iš Maltos, Latvijos, Serbijos, Lenkijos, Bulgarijos, Baltarusijos, Danijos, Italijos, Pietų Korėjos, Egipto, Honkongo ir Lietuvos.

Plenariniame konferencijos posėdyje spalio 6 d. dalyviai išgirdo pranešimus, kurie atskleidė vykdomų tyrimų tarpdiscipliniškumą urbanizmo, renovacijos, paveldo, nekilnojamojo turto analizės srityse. 

Dr. Rubenas Paulas Borgas (Maltos Universitetas) nagrinėjo „darnaus“ betono aktualijas, paliesdamas tiek istorinius faktus, tiek ir antrinių žaliavų panaudojimą bei gyvavimo ciklo analizę.

Šiuo metu aktualiausią statybos sektoriuje statinio informacinio modelio (BIM, angl. Building Information Model) temą plenariniame posėdyje pristatė Dalius Gedvilas (Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius). Pranešėjas aptarė BIM praktiką Lietuvoje, įgyvendintus projektus, BIM projektų vadovų ir koordinatorių poreikį Lietuvos ir užsienio rinkose. Taip pat analizuotas VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ bendradarbiavimas su vyriausybe bei Aplinkos ministerija inicijuojant statybos projektų skaitmenizavimą; bendradarbiavimas su Lietuvos Standartizacijos departamentu verčiant BIM standartus.

Dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos universitetas (KTU)) nagrinėjo Kauno modernizmą, jo vertę ir tarptautinį pripažinimą. Pranešėjo teigimu, Kauno tarpukario laikotarpio architektūra buvo formuojama sudėtingų Europos įvykių sūkuryje jaunųjų architektų, grįžusių iš studijų Europos universitetuose (Romos, Prahos, Berlyno ir t.t.).

„Miesto architektūra unikali tuo, kad joje susipina tiek tautiniai, tiek ir 1930-ųjų metų modernizmo stiliai“, – teigė Dr. V. Petrulis.

Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis pristatė pranešimą apie Kauno miesto plėtrą, orientuotą į bendruomenių poreikius. Pranešime atskleista tarpdiscipliniškumo svarba, kurios siekia ir KTU bendruomenė. Pristatytos Kauno miesto plėtros vizijos ir būsimi darbai, nurodytos sritys, kuriose gali vykti mokslininkų, įmonių bei visuomeninių institucijų bendradarbiavimas. Vienas didžiausių strateginio Kauno miesto plėtros plano tikslų – Kauną paversti saugiu ir bendruomenišku miestu, konkurencingu kultūrinio ir konferencijų turizmo traukos centru. Detaliau aptarta Aleksoto plėtra su kūrybinėmis erdvėmis ir bendruomenės centru, Žaliakalnio plėtra su S.Dariaus ir S.Girėno stadiono ir sporto halės atnaujinimu paverčiant juos verslo, kultūros ir bendruomenės centru. Pristatytos Šilainių ir Šančių gyventojų iniciatyvos.

Konferencijos organizatoriai pabrėžė, jog tarptautinė konferencija „Advanced Construction“ ne tik nagrinėja aktualiausias temas, bet ir leidžia įgyti naudingų kontaktų.

„Džiaugiuosi, kad tarptautinių konferencijų metu dalyviai turi galimybę susipažinti su užsienio mokslininkais, jų tyrimais, diskutuoti aktualiomis temomis. Sėkmingai užmegzti kontaktai, ypatingai svarbūs fakulteto bendruomenei. Pavyzdžiui, net trys KTU Statybos ir architektūros fakulteto doktorantai Albertas Klova, Paulius Grigaliūnas ir Vytautas Bocullo, po pažinties su dr. R. P. Borgu 2014 metų „Advanced Construction” konferencijoje, doktorantūros studijų metu stažavosi Maltos universitete bei šių metų konferencijoje pristatė bendrus tyrimus“, – pasakojo organizacinio komiteto vadovė dr. Lina Šeduikytė.

Konferencijos metu, mokslinių tyrimų, vykdytų Danijos technikos universitete (DTU) rezultatus pristatė ir KTU Statybos ir architektūros fakulteto absolventė, doktorantė Kristina Navickaitė. Vėliau, neformalioje aplinkoje, K. Navickaitė dalinosi savo studijų įspūdžiais, mobilumo ir bendradarbiavimo su Danijos specialistais galimybėmis.

Apibendrindami penktąją tarptautinę konferenciją „Advanced Construction“, organizatoriai džiaugėsi, jog konferencijoje pristatyti naujausi ir svarbiausi statybų srities tyrimai, atidžiai išanalizuoti jų rezultatai, su mokslininkais iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Honkongo aptartos galimos ateities bendradarbiavimo galimybės.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku