Kalba – itin svarbi mūsų bendravimui ir tarpusavio supratimui. Pasitelkdami kalbą išreiškiame savo mintis. Ar galime tą patį pasakyti apie architektūrą? Būtent į šį klausimą jau šį trečiadienį atsakymo ieškos istorikas, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis.
„Esame išmokę atpažinti sakralinius, komercinius ar pramoninius pastatus. Gebame atskirti skersgatvį, kuriuo geriau neiti, nuo pagrindinės, į miesto centrą vedančios, gatvės. Galų gale, gebame atpažinti, ar pastatas šiuolaikinis, ar istorinis“, – analizuodamas architektūrinę kalbą pasakoja ekspertas.
V. Petrulis įsitikinęs – įvairiomis statybos meno priemonėmis gali būti perduodamos skirtingos žinutės.
„Paskaitoje analizuosime siekius architektūrinėmis priemonėmis perduoti žinutę apie naują, modernią, iš carinės Rusijos gniaužtų ištrukusią Lietuvą. Būtent taip architektūrinės erdvės bendrauja su stebėtoju“, – sako jis.
Kalbėdamas apie užslėptą bendravimą, V. Petrulis pabrėžia, kad architektūros perduodama žinutė gali būti sudėtingesnė priklausomai nuo jos stiliaus.
„Žymus italų architektūros tyrinėtojas Bruno Zevi knygoje „Moderniosios architektūros kalba“ detaliai aprašė modernizmo architektūros stilistinę kalbą. Ar galime aprašyti ir suprasti tarpukario Lietuvos modernizmo kalbą? Ar ji turėjo savo vietinį toną, o gal atspalvį?“ – klausimus kelia jis.
Paskaitų ciklas „Atviri universitetai“ yra skirtas Lietuvos universiteto šimtmečio minėjimui. Šiuos renginius, drauge su Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetu, organizuoja KTU, siekdamas šviesti visuomenę įkvepiančiais klausimais.
Ketvirtasis ciklo susitikimas „Lietuvos tarpukario architektūra: ar egzistavo lietuviškoji modernizmo kalba?“ vyks balandžio 13 d. 18 val. KTU III rūmų 6 aukšto salėje (Laisvės al. 13).
Dalyvavimas nemokamas. Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/Yrid39rUpRU6Anqa6
Renginio metu rekomenduojama dėvėti FFP2 lygio respiratorius arba medicinines kaukes.
